Angelo turi vieną įprotį, kuris man baisiai nepatinka. Jei mudu abudu prie stalo valgom ir suskamba telefonas tai... Angelo pašoka nuo stalo ir murzinomis ar riebaluotomis rankomis (priklausomai nuo to, ką mes tą kartą valgom) puola prie lango, jį visą nukleckuoja, ir spinteles atidaro, ir grindis nučiupinėja... Žodžiu, kur tik bepasisuksi, visur žalos pridaryta, ir nuotaikos nebėr.
Visada stengiuosi kuo greičiau baigti kalbėti telefonu, jei kažkas paskambina tuo metu, kai valgom.
Šiaip, kitais atvejais Angelino tikrai gražiai net pats vienas nusėdi, gražiai pavalgo, aš tuo metu suspėju ir indus suplauti ar susiruošti, jei kur eiti turim. Bet jei suskamba telefonas.... ;)

O dabar linksmesni epizodai iš mūsų gyvenimo:

* Kai Angelino ledainėj, kurioj dirbu, užsimano ledų, tai jų prašo šitaip: atsistoja prie vitrinos, kur paprastai įsitaiso klientai, užverčia galvą į viršų (kad jis mane, ir aš jį geriau matyčiau) ir tol sako "Hallo!", kol aš sureaguoju. Tada man nusišypso ir prašo "eine Kugel Eis". Tai aš jam paduodu vanilinių arba bananinių, jogurtinių ar citrininių. Žinau, ką jis mėgsta.

* Angelo įprato ledainėje su visais čia apsilankančiais žmonėmis sveikintis ir atsisveikinti. Tai žinokit, ir autobuse mojuoja visiems išlipantiems ir sako jiems "Tschüss"... :D Ir parduotuvėje, prie kasų, panašus veiksmas vyksta.