Tuo metu tik aš ir Angelino buvome ledainėj. Šeimininkas buvo parduotuvėj apsipirkti. Per plačius langus ir atviras duris pastebėjau, kaip akimirksniu dangus užtemo. Išgirdau neaiškų balsą per garsiakalbį, kad reikia kažko saugotis, priartėjau prie durų, kad geriau girdėčiau ir...
pajaučiau stiprią karšto oro srovę, kuri tėškė man į veidą... pamačiau skrendančius/ iš savo vietos judančius pačius įvairiausius objektus...
dar čiupau vežimėlį, kuris stovėjo prie įėjimo (Angelo tuo metu iš baimės drebėjo ir gūžėsi pačioje ledainėje), pastvėriau gėlę vazone... ir pasislėpiau viduje, skubiai uždarydama duris.
Neišgelbėjau metalinio staliuko ir pusiau metalinių pusiau odinių kėdžių (jie stovėjo lauke), kurie po kelių akimirkų jau nuskriejo (!) prie šviesaforo, esančio už gerų 50 metrų... stebuklingai nekliudydami tuo metu kelyje stovinčių/važiuojančių mašinų...
Mudu su Angelino išgyvenome kelias košmariškas minutes, kurios mums buvo ilgesnės už amžinybę...
Nuotraukas pasiskolinau iš šios svetainės. Kiek daug uraganas nuvertė medžių, suknežino mašinų, nušlavė stogų ir pan.
Pranešimai
Oho, toks jausmas kad ne Vokietijoj, o Karibuose ar kur Azijoj uraganas prasiautė... Gerai, kad sveiki gyvi esat
AtsakytiPanaikintiTai tas baisusis uraganas pro jus praskriejo. pas mus kaip visada ramu, mes jau seniai nusprendėm, kad ramiausioje Vokietijos vietoje gyvenam :)) Na šiek tiek žaibų matėm ir lietaus gavom, bet visumoj buvo ramu. Įsivaizduoju kiek jums baimės buvo kol gamta siautėjo...
AtsakytiPanaikintiSimona, baisus jausmas, kai matai, kad esi bejėgis prieš Motiną Gamtą... Iki šiol panašius vaizdus esu tik per TV mačius, niekada nemaniau, kad ir Vokietijoj kažkas panašaus gali įvykti...
AtsakytiPanaikintiEgle, gerai, kad buvo pirmadienis (labai rami diena pas mus) ir pietų metas, nes jei būtų buvusi kita savaitės diena ir pusvalandžiu vėliau ar anksčiau, turbūt būtų buvę ir žmonių aukų, po tiek daug nuvirtusių medžių ir nučiuožusių stogų...