2011 m. vasario 26 d., šeštadienis
Apie nesutarimus ir nuoskaudas.
Angelo visada noriai eidavo į darželį, bet ir džiaugdavosi, kai jo ateidavau prieš pietus pasiimti. Šios savaitės pradžioj mūsų vaikas kažkoks nesavas buvo. Mane tas kelias dienas jis pasitiko rūškanas, agresyvus (nepamenu kada toks paskutinį kartą buvo, jei iš viso buvo).
Aš jo atsargiai paklausiau, kaip jam daržely sekėsi. Pirmą dieną Angelo man kažką neaiškiai suburbėjo - aš nieko nesupratau. Antrą dieną jis man pasiskundė, kad vienas vaikas jam smėlio už kapišono primetė ir į veidą sudavė, ir kad ne pirmą kartą taip atsitinka, pridūrė.
Kitą dieną aš paprašiau Angelo, kad jis man tą vaiką parodytų (tik įėjus į darželį kaba visų vaikų nuotraukos). Jis dūrė pirštu į vieną vyresnio amžiaus berniuką.
Šiandien pasikalbėjau su Angelo grupės auklėtoja. Paaiškėjo, kad tas berniukas, apie kurį kalbėjo Angelo - problematiškas vaikas. Jis visiškai nesupranta vokiečių kalbos, jo šeima kilusi iš Šri Lankos, ir jie namuose kalba tamilų kalba. Ir kaip jam išaiškinti daug dalykų? Ne tik darželio auklėtojos, bet ir aš suku galvą.
Gal jūs turite kokių išganingų minčių?
Labels:
nesutarimai,
nuoskaudos,
vaikų darželis
2011 m. vasario 23 d., trečiadienis
Stalo žaidimai: 2 in 1 - Loto ir memo. Šiaurės ir Pietų Amerika.
Šį žaidimą Angelo rado po eglute per Kalėdas. Jis labai praktiškas: galima žaisti tiek loto, tiek memo. Nors mes turbūt dažniau žaidžiame loto.
Beje, pirmą kartą pažvelgusi į paveikslėlius nustėrau, nes kai kuriuos nežinojau kaip užvadinti. Paskui pastebėjau, kad žaidimo instrukcijose net 9 kalbomis (bet ne lietuviškai) parašyta, kas ten per paveikslėliai.
Šio žaidimo dėka Angelino žodynas dar labiau praplatėjo. Ypač jam patiko sąvoka "Majų piramidė": ir iš duonos jos formą mielai iškandžioja :)
O aš sužinojau, kas per vienas tas žydrasis kėkštas.
Labels:
Amerika,
loto,
memo,
stalo žaidimai
2011 m. vasario 22 d., antradienis
Vėl apie mūsų perskaitytas knygeles.
Miestelio bibliotekoj mes lankomės maždaug kas dvi savaites. Būna kartų, kad ir aš viena į biblioteką einu. Kiekvienas apsilankymas bibliotekoje man (mums) lyg šventė. Ramia sąžine galime prisikrauti pilną krepšelį knygų ir už jas nereikia mokėti nei cento (t.y. metinį mokestį tereikia sumokėti - 8 eurus).
Štai kiek vaikiškų knygų mes suspėjome perskaityti per pastarąsias savaites:
*

*

*

*

* Įdomioji knygelė apie piratus su "kišenine lempute". Jos veikimo principas genialus, bet kartu ir paprastas. Tereikia šią "lemputę" pakišti po permatomos bet užtamsintos folijos lapu ir ji iš karto apšvies iliustracijas ant folijos lapo.




*

*

*

*

*

*

*

* Iš šios knygelės ir aš sužinojau kai ką naujo: kad egzistuoja gyvūnas - vombatas.

*

*

* Šią knygą Angelo norėjo pasiimti vien tik todėl, kad pamatė aviuką Šoną ant viršelio:
Štai kiek vaikiškų knygų mes suspėjome perskaityti per pastarąsias savaites:
*
*
*
*
* Įdomioji knygelė apie piratus su "kišenine lempute". Jos veikimo principas genialus, bet kartu ir paprastas. Tereikia šią "lemputę" pakišti po permatomos bet užtamsintos folijos lapu ir ji iš karto apšvies iliustracijas ant folijos lapo.
*
*
*
*
*
*
*
* Iš šios knygelės ir aš sužinojau kai ką naujo: kad egzistuoja gyvūnas - vombatas.
*
*
* Šią knygą Angelo norėjo pasiimti vien tik todėl, kad pamatė aviuką Šoną ant viršelio:
Labels:
aviukas Šonas,
biblioteka,
knygelės
2011 m. vasario 21 d., pirmadienis
A. Matučio eilėraštukai.
Prieš gerą mėnesį buvau užsiminusi, kad prieš miegą skaitau Angelinui A. Matučio eilėraščius. Šį kartelį įdedu net 9 eilėraštukus, kurie mums be galo be krašto patinka:









Pasmalsausiu, o jūsų vaikai kokių eilėraštukų mielai klausosi? Gal net ir juos deklamuoja?
Pasmalsausiu, o jūsų vaikai kokių eilėraštukų mielai klausosi? Gal net ir juos deklamuoja?
Labels:
eilėraštukai,
knygelės,
miegas
2011 m. vasario 18 d., penktadienis
Pusdienis parke "Wildpark Frankenhof".
Apie parką Wildpark Frankenhof sužinojom pernai metais. Buvo tokia mintis mums kilusi, ten švesti Angelo antrąjį gimtadienį, arba bent prieš ar po jo gimtadienio ten nuvažiuoti. Deja, taip tada ten ir neapsilankėm, nes per šalta ir per šlapia buvo.
Vakar šiame parke smagiai leidom laiką penkiese: Dalia su Mathis ir Jana, bei aš su Angelo. Su oru mums pasisekė, nes nelijo ir švietė saulė, bet vis tiek buvo šiek tiek žvarboka.

Daug laiko praleidome pas stirniukus. Vaikai patenkinti juos maitino iš savo delniukų. Pastebėjau, kad Angelo kartkartėmis valėsi stirniukų aplaižytas rankas į kombinzoną, bet juos toliau maitino ir nuo jų nesitraukė nei žingsnio, vis sakydamas, kad tai Senelio Šalčio elniai :)
Matėm ir jūrų kiaulytes:

Pas ožkiukus praleidom galybę laiko. Gerai, kad Dalia mane perspėjo paslėpti maistą, nes taip mane tos ožkos apstojo, kad net pajudėti negalėjau, apkramtė apseilino mano striukę ir rankinuką, bet paskui paleido. Angelino tai jautėsi kaip savas su tais ožkiukais. Vis tai vieną, tai kitą apkabindavo, ir "myliu, myliu" darydavo.

Kas šovė Angelui į galvą, nežinau - vos suspėjau jį laiku pagauti, nes būtų pas ožkiukus į tvartelį įlindęs.

Vėliau ėjome pas zuikiukus. Jana ir Angelo įlipo pas juos į gardą.
Matėm ir tokius keistus ilganosius meškiukus - kas žinotų, kaip jie lietuviškai vadinasi? Sukom sukom galvas mudvi su Dalia (susitikusios mes kalbam tarpusavy ir su vaikais tik lietuviškai) niekaip nesugalvojom.
Dar daug įvairių gyvūnų matėm: vilkus, lapes, barsukus, kiaunes, povą, gaidžius, kalakutus, pelėdas, apuokus, briedžius ir t.t.
O čia - Indėnų stovyklavietė:

O šitam veiklos centre, galima buvo spėlioti ir patiems įspausti įvairių gyvūnų pėdsakus:


Čia parodyta, kiek aukštai kuris gyvūnas iššoka:

Kiek tolėliau, galima buvo šokinėti į tolį, ir žiūrėti, koks gyvūnas tiek nušoka.
O čia jau prasidėjo Pasakų giria. Ragana ir ilgakasė iš pasakos "Rapunzel":

Pasaka "Joniukas ir Grytutė", tiksliau raganos namelis iš saldumynų:

Ar pastebėjot mygtuką, lyg ir šviesai įjungti? Jį paspaudus pasigirsta pasakos įrašas :) Ir taip visur, ne tik čia.
Ožiukas iš pasakos "Vilkas ir 7 ožiukai":

Pasaka apie malūnininką:

O mus namo išlydėjo... dinozauras:

Tikimės kada nors čia sugrįžti.
Vakar šiame parke smagiai leidom laiką penkiese: Dalia su Mathis ir Jana, bei aš su Angelo. Su oru mums pasisekė, nes nelijo ir švietė saulė, bet vis tiek buvo šiek tiek žvarboka.
Daug laiko praleidome pas stirniukus. Vaikai patenkinti juos maitino iš savo delniukų. Pastebėjau, kad Angelo kartkartėmis valėsi stirniukų aplaižytas rankas į kombinzoną, bet juos toliau maitino ir nuo jų nesitraukė nei žingsnio, vis sakydamas, kad tai Senelio Šalčio elniai :)
Matėm ir jūrų kiaulytes:
Pas ožkiukus praleidom galybę laiko. Gerai, kad Dalia mane perspėjo paslėpti maistą, nes taip mane tos ožkos apstojo, kad net pajudėti negalėjau, apkramtė apseilino mano striukę ir rankinuką, bet paskui paleido. Angelino tai jautėsi kaip savas su tais ožkiukais. Vis tai vieną, tai kitą apkabindavo, ir "myliu, myliu" darydavo.
Kas šovė Angelui į galvą, nežinau - vos suspėjau jį laiku pagauti, nes būtų pas ožkiukus į tvartelį įlindęs.
Vėliau ėjome pas zuikiukus. Jana ir Angelo įlipo pas juos į gardą.
Matėm ir tokius keistus ilganosius meškiukus - kas žinotų, kaip jie lietuviškai vadinasi? Sukom sukom galvas mudvi su Dalia (susitikusios mes kalbam tarpusavy ir su vaikais tik lietuviškai) niekaip nesugalvojom.
Dar daug įvairių gyvūnų matėm: vilkus, lapes, barsukus, kiaunes, povą, gaidžius, kalakutus, pelėdas, apuokus, briedžius ir t.t.
O čia - Indėnų stovyklavietė:
O šitam veiklos centre, galima buvo spėlioti ir patiems įspausti įvairių gyvūnų pėdsakus:
Čia parodyta, kiek aukštai kuris gyvūnas iššoka:
Kiek tolėliau, galima buvo šokinėti į tolį, ir žiūrėti, koks gyvūnas tiek nušoka.
O čia jau prasidėjo Pasakų giria. Ragana ir ilgakasė iš pasakos "Rapunzel":
Pasaka "Joniukas ir Grytutė", tiksliau raganos namelis iš saldumynų:
Ar pastebėjot mygtuką, lyg ir šviesai įjungti? Jį paspaudus pasigirsta pasakos įrašas :) Ir taip visur, ne tik čia.
Ožiukas iš pasakos "Vilkas ir 7 ožiukai":
Pasaka apie malūnininką:
O mus namo išlydėjo... dinozauras:
Tikimės kada nors čia sugrįžti.
2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis
Apie pusryčius.
Tiek aš, tiek Angelo rytais valgome jogurtą (dažniausiai vaisinį) arba varškę, geriame arbatą (žolelių arba abrikosinę arba vanilinę su rabarbarais) su medumi. Jei alkani esam, tai ir po sumuštinuką suvalgom ir vieną kitą sausainį.
Po kokios pusantros valandos Angelo antrą kartą pusryčiauja, bet jau daržely. Jo užkandėlė būna tokia:
* sumuštinis (tamsios duonos) su sviestu arba tepamu baltu sūriu (Frischkäse), olandišku sūriu ir/ar dešra;
* vietoj paprastos duonos kartais valgo traškią duonelę (Leicht und Cross);
* keli agurko griežinėliai, ar pusė pomidoro ar keli paprikos gabaliukai;
* bananas ar obuolys;
Darželyje Angelo geria pieną, kartais ir mineralinį vandenį.
Aš nuvedu Angelo į darželį, grįžtu namo, pasidarau cappuccino ar latte macchiato ir man būtinai reikia šokolado :)
Dar rugsėjo mėnesį esu rašius apie Angelo užkandėlę, kurią jis nešasi į darželį.
O kaip atrodo jūsų pusryčių stalas ir ką jūsų vaikai valgo daržely per pusryčius?
2011 m. vasario 15 d., antradienis
Magnetinė knygelė/žaidimas: "Padėk daiktelius į vietą".
Ši knygelė - neįprasta. Dailininkas "pamiršo" nupiešti kai kuriuos būtinus daiktus. Mes turime 40 magnetukų (daiktų), kuriuos mums reikia "apgyvendinti" knygelėje.
Štai kaip atrodo puslapiai be magnetukų:
Ir su jais:
Dar vienas pavyzdys, be magnetukų:
Su jais:
O štai čia - atsakymai (mes kartais taip prisifantazuojam, kad į juos visai nežiūrim):
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)