Pavasario šventė mokykloje

Vaikai šį kartelį mums dainavo ne tik vokiškai (pavasarines daineles), bet ir angliškai - 10 little monkeys jumping on the bed.

Pastaroji dainelė, nors ji ir liūdnoka, mus nerealiai prajuokino. Skaičiuote buvo išrinkti 10 vaikų (beždžioniukų), jais būti ir šokinėti ant lovos norėjo visi iki vieno  :D

Paskui vaikai suvaidino spektaklį apie sodininką... 

jo gėles, saulę, mėnulį (juo buvo Angelo) lietų, vėją, naktį ir vokiškąjį Dėdę Miegą - Sandmännchen (kuris aplanko vakarais vaikus, jiems į akis pribarsto migdančio smėlio - štai kodėl ryte krapštomės traiškanotas akis   ;)

Vėliau visi maži ir dideli (prieš tai pasistiprinom) žaidėme tokį žaidimą:  pasidalinome į komandas, reikėjo mesti kauliuką, paėjus ir atsistojus ant kokio nors skaičiaus lentoje...

... reikėjo po tris (!) mokyklos aukštus bėgioti ir ant sienų ieškoti priklijuoto atitinkamo popieriuko su tuo numeriu. Tada perskaityti kitoj jo  pusėj parašytą žodį, tada bildėti laiptais aukštyn, pasakyti tą žodį vienai iš žaidimo vedėjų. 

Jei jis teisingas, tai gaudavom užduotį (išlankstyti, suskaičiuoti ar išvardinti ką nors). Įveikus užduotį galima buvo vėl mesti kauliuką ir t.t.

Patikėkite, kaip susikratė mūsų pilvuose prieš tai suvalgyti pyragai ir tortai  :D

p.s. Komanda kurioje atsitiktinai buvome mes abu su Angelo.. LAIMĖJO ;)

Muzikinis spektaklis "Laimingasis Hansas"

Angelo ir kiti pradinukai šauniai pasirodė muzikinėje pasakoje "Laimingasis Hansas". Vieni vaikai vaidino, kiti (tarp jų ir Angelo) - dainavo.

Advento kalendoriaus užduotys. 18-oji Advento diena.

18-ąją Advento dieną mudu su Angelo, dviračiais važiavome (pas mus ne žiema, o ruduo) į mūsų miestelio bendruomenės namus giedoti adventinių giesmių ir dainuoti Kalėdinių dainų.


Linksmiausiai mes dainavome šias dainas (nes jas geriausiai mokėjome):

* "In der Weihnachtsbäckerei"
* "Jingle Bells"

Ant vaišių stalų netrūko Kalėdinių sausainių... :)

Tik dabar prisiruošiau parašyti, ką Angelino per šiuos du ar tris mėnesius iškrėtė ar įdomesnio pasakė:


* Vieną vakarą Angelo vaidino, kad jam skauda koją, paskui (po penkių minučių) užsimiršęs, kaip pradėjo trepsėti, nes norėjo pats žaisliukus (su kuriais miega) į lovelę susidėti.

* Kartą nenorėdamas valgyti, Angelino pasiteisino: "Non posso mangiare, non ho le mani". (Negaliu valgyti, neturiu rankų).

* Eidami į ledainę ir grįždami iš jos, kas kartą praeiname pro vieną piceriją. Jei jos durys būna atidarytos, tai mes galime užuosti, kaip skaniai picos kvepia. Kartą taip nutiko, kad du žmonės priešais mus ėjo ta pačia kryptimi, kaip ir mes, ir jie pirmieji priėjo piceriją. Angelo net pradėjo rankomis mosikuoti (nes nenorėjo, kad jie užuostų picos kvapą): "Non vedere il profumo di pizza!" ( Nežiūrėk picos kvapo!)  :D

* Angelino jau nemažai kalba vokiškai. Pradžioj tai trumpindavo itališkus žodžius, kad jie skambėtų vokiškiau pvz. cald vietoj caldo (šaltas), ar lett vietoj letto (lova). Arba nicht guardar tren (Non guardare il treno) (=Nežiūrėk į traukinį.)

* Autobuse Angelo kartoja kartu su autobuso vairuotoju (pranešinėja kokia sekanti stotelė): Nächste Haltestelle "Die Schöne Gudula Kirche". (Sekanti stotelė - "Gražioji Gudulos Bažnyčia").

* O pavalgęs valytis burną į rankoves, bei kristi ant žemės (bet nerėkti) bus išmokęs iš kitų vaikų daržely.

* Darželio auklėtoja sako, kad Angelo užaugęs tikriausiai bus mechanikas, nes visas mašinėles išardo detalėmis.

* Angelino pats valosi dantis, pats laiko puodelį rankose, kai skalauja burną, pats pasikabina rankšluostį.

* Angelo visiems šypsosi ir visus kalbina autobuse.
Kai Angelino basutes nešiojo, autobuse jas nusiimdavo žaisdamas, ir ant žemės numesdavo. Kiekvieną kartą atsirasdavo koks "savanoris", kuris jas nuo žemės pakeldavo. Angelo to tik ir laukdavo. Paskui dar kokius dvidešimt kartų nuo žemės tas žmogelis basutes keldavo, nes jis paprasčiausiai negalėdavo atsispirti Angelino kerams ;)

* Angelo kartą išmąstė: "due qualcuni" - "du kažkas", vietoj to, kad pasakytų: "du žmonės".

* Kartą Angelo autobuse pametė savo žaislinį autobusiuką, tai nuliūdęs paskui man sakė, kad gal jį suras "qualche Angelo" (koks nors Angelo) ;)

* Vieną pavakarę ledainėje Angelino sėdėjo ponui italui (su kuriuo abu paprastai dainuoja "O sole mio") ant kelių. Abu valgė ledus iš vienos taurės. Tas ponas daug šnekėjo su manimi. Angelo kantriai laukė, sutrukdyti pokalbio nenorėjo. Bet vis gi, neiškentęs pirštuku parodė į ledus, o paskui į savo burną. Oi juokėmės! Kitą kartą parodė į ledus, paskui į pono burną, kad ir jis nepamirštų valgyti. Čia tai iš nuostabos mes išsižiojom! :)

* Vienos itališkos dainos tokie žodžiai: "che verrà domani" (ateis rytojus), o Angelo girdi savaip ir dainuoja: "lavare le mani" (nusiplauti rankas).

Angelo dainuoja ir dainuoja, dažniausiai itališkai. Ir labai rimtas dainas, visai ne pagal savo amžių. Jaučia muziką, dar ne visus žodžius moka, bet labai įsijautęs dainuoja.
Štai šias dvi dainas šiuo metu Angelo ypač mėgsta: Vasco Rossi "Sally" ir Memo Remigi "Innamorati a Milano".
Pasiklausykit!

Angelino savarankiškai iš klausos jau išmoko ir šią dainą dainuoti. Šiandien man teko garbė viena ausimi nugirsti, ir konstatuoti faktą, kad beveik visus žodžius Angelo įsiminė! Rimtai!

Angelino toks šnekutis, gudruolis ir padauža, kad jau nebespėju apie jį tiek parašyti, kiek norėčiau. Garbės žodis. Dalinuosi keliomis akimirkomis su jumis: 

* Man taip smagu iš Angelino lūpų išgirsti džentelmenišką pagyrimą, kad aš jo mamytė, jam graži esu. Tik kad jis dar gramatiškai nelabai teisingai sako: "Sono bella" (Esu graži). Turėtų skambėti taip: "Sei bella" (Esi graži). Bet nieko tokio :D

* Kad Angelino turi klausą ir moka dainuoti, jau esu pastebėjusi. Bet kad jam iš pirmo karto taip nuostabiai pavyko padainuoti "O sole mio", tai tikrai nesitikėjau.

Buvo taip. Į ledainę, kurioje dirbu, užsuko espresso išgerti vienas italas (pagal amžių jis galėtų būti Angelo senelis). Pasisodinęs Angelino ant kelių, pradėjo dainuoti tą mano minėtą dainą. Po kiekvienos eilutės trumpam sustodavo, o Angelino tuo tarpu, pakartodavo savo plonu balseliu tą išgirstą eilutę. Išvirtau iš klumpių, nes žinojau, kad čia be jokio pasiruošimo!

Patikslinsiu, kad Angelo ne visus žodžius gerai ištarė, bet į taktą 100 % pataikė!

Pavergė mano širdį jo dainavimas...

 

* Vėl apie tą patį poną italą. Jis dažnas ledainės lankytojas. Jei nelyja, tai jis manęs paklausia, ar galėtų išeiti pasivaikščioti su Angelino (palei ledainę abu pavaikšto porą minučių).
Šiandien jam atėjus, Angelino puolė prie manęs, ir pradėjo man aiškinti, kad jis nori savo striukės, nes jam šalta: "Mamma, fa freddo, voglio la giacca". Man juokingai nuskambėjo jo gudrus pasiteisinimas, nes jis juk norėjo išeiti pasivaikščioti su tuo ponu italu. :D

I can fly

Nustebino mane Angelo. Jis dar nežino, kas čia per daiktas ta anglų kalba ir kad ji iš viso egzistuoja, o jau bando dainuoti (ir visai jam neblogai išeina tos vietos kur dainuoja I can fly... but I ) šią dainą.