Angelino toks šnekutis, gudruolis ir padauža, kad jau nebespėju apie jį tiek parašyti, kiek norėčiau. Garbės žodis. Dalinuosi keliomis akimirkomis su jumis: 

* Man taip smagu iš Angelino lūpų išgirsti džentelmenišką pagyrimą, kad aš jo mamytė, jam graži esu. Tik kad jis dar gramatiškai nelabai teisingai sako: "Sono bella" (Esu graži). Turėtų skambėti taip: "Sei bella" (Esi graži). Bet nieko tokio :D

* Kad Angelino turi klausą ir moka dainuoti, jau esu pastebėjusi. Bet kad jam iš pirmo karto taip nuostabiai pavyko padainuoti "O sole mio", tai tikrai nesitikėjau.

Buvo taip. Į ledainę, kurioje dirbu, užsuko espresso išgerti vienas italas (pagal amžių jis galėtų būti Angelo senelis). Pasisodinęs Angelino ant kelių, pradėjo dainuoti tą mano minėtą dainą. Po kiekvienos eilutės trumpam sustodavo, o Angelino tuo tarpu, pakartodavo savo plonu balseliu tą išgirstą eilutę. Išvirtau iš klumpių, nes žinojau, kad čia be jokio pasiruošimo!

Patikslinsiu, kad Angelo ne visus žodžius gerai ištarė, bet į taktą 100 % pataikė!

Pavergė mano širdį jo dainavimas...

 

* Vėl apie tą patį poną italą. Jis dažnas ledainės lankytojas. Jei nelyja, tai jis manęs paklausia, ar galėtų išeiti pasivaikščioti su Angelino (palei ledainę abu pavaikšto porą minučių).
Šiandien jam atėjus, Angelino puolė prie manęs, ir pradėjo man aiškinti, kad jis nori savo striukės, nes jam šalta: "Mamma, fa freddo, voglio la giacca". Man juokingai nuskambėjo jo gudrus pasiteisinimas, nes jis juk norėjo išeiti pasivaikščioti su tuo ponu italu. :D