2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Vokiškos dainelės: Du hast uns deine Welt geschenkt.


















Atėjusi į darželį, radau Angelo smėlio dėžėje. Jis, bei jo geriausias draugas Denis (kurdas iš Turkijos) virė ir kepė smėlio pietus, ir man abu mandaguoliai jų davė paragauti... ;)

Kur buvus, kur nebuvus, prisistatė ir Angelo auklėtoja prie mūsų. Ji pašnabždėjo Angelui į ausį, kad man jis naujai išmoktą dainą padainuotų. Ir jis tos dainos (apie Dievulį) pradžią labai jau gražiai mums padainavo.

O visa dainelė būtų štai tokia:



1. Du hast uns deine Welt geschenkt:
den Himmel, die Erde.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

2. Du hast uns deine Welt geschenkt:
die Länder - die Meere.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

3. Du hast uns deine Welt geschenkt:
die Sonne - die Sterne.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

4. Du hast uns deine Welt geschenkt:
die Blumen - die Bäume.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

5. Du hast uns deine Welt geschenkt:
die Berge - die Täler.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

6. Du hast uns deine Welt geschenkt:
die Vögel - die Fische.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

7. Du hast uns deine Welt geschenkt:
die Tiere - die Menschen.
Du hast uns deine Welt geschenkt:
Herr wir danken dir.

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Popietinė veikla namuose ir darželyje.



















Angelo pietauja namuose. Paskui dar apie gerą valandėlę priklausomai nuo nuotaikos skaitome, žaidžiame kokį stalo žaidimą, dainuojame, mokomės lietuvių kalbos (iš vaikiškų pratybų sąsiuvinukų) ar darome darbelius.


Paskui savo dviračiu nuvežu Angelo į popietinį užsiėmimą darželyje.

Vaikai praleidžia dvi valandas lauke. Gerumėlis! Nereikia net užkandėlės (ne taip kaip ryte). Darželis ja pasirūpina. Valgoma taip pat lauke.

Štai užvakar pvz., Angelo, bei kiti vaikučiai, valgė braškes ir džiūvėsėlius. Aną dieną morkytes, vynuoges ir croissant. Troškulį malšino vandenėliu.

Užvakar vaikai piešė kreidelėmis ant kiemelio šaligatvio. Vakar - žaidė kamuoliais pievelėje, bei vaikštinėjo a la tiltais, padarytais iš paguldytų padangų ir lentų.

Žalioji alėja.



















Džiugu, kad apie pusę kelio į darželį ir iš jo, mes važiuojame štai šia nuostabia alėja. Ir grynu oru kvėpuojame, ir mašinų mums nereikia saugotis.

Garantuoju, kad koks trečdalis vaikų, atvažiuojančių į darželį dviračiais, renkasi būtent šį kelią.

Angelo, kaip matote, patenkintas lekia su vėjeliu... ;)

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Pusryčiai.


















Laikui bėgant, šiek tiek pasikeitė Angelo (mūsų) pusryčiavimo būdas.

Dabar mudu namie greitomis suvalgome po vieną jogurtėlį, užsigeriame arbata (žolelių, erškėtrožių ar ramunėlių). Ne daugiau.


Į darželį Angelo nusineša gausius ir sočius pusryčius:

Tamsesnę, juodą ar grūdų duoną, perteptą sviestu ar baltu minkštu sūriu;
kumpio gabaliuką ar sūrio riekelę, ar abu, ar kepeninę dešrą;
Agurko griežinėlius, arba oranžinę, raudoną ar geltoną papriką;

Obuolį, arba persiką, arba nektariną, arba žalias ar mėlynas vynuoges.

Jokio banano, jokio kiaušinio.... Nors kiaušinienę tai dievina.

Savaitgalį, jau tradiciškai, dribsniai su pienu. Dažniausiai tokios pagalvėlės su pieniniu įdaru ar kokie nors dribsniai su šokoladu.

Pasiskaitykite, kaip mes anksčiau pusryčiaudavome.



Fotoreportažas iš Moliūgų šventės.

















Negalėjome nesudalyvauti dar viename renginyje: Moliūgų šventėje. Juk tik 5 km nuo mano darbo. Atstumą įveikiau dviračiu. Angelo patogiai sėdėjo savo kėdutėje už manęs.


Pažiūrėkite, kokia dviračių jūra prie įėjimo:
















Būtent bestebėdama šį pasakišką vaizdą, supratau, kad čia tikrai kvepia taip, kaip mano kaime... Nostalgija...














Moliūgų buvo devynios galybės: įvairių spalvų ir dydžių. Iš kai kurių net įdomios kompozicijos padarytos:




























Negalėjau nespastebėti augančių baziliko ir rozmarino. Pirmąjį taip skaniai valgau su pomidorais ir mozzarella. Antruoju gardinu keptą vištą ir bulves.























Prizai laukia didžiausių moliūgų savininkų:
























O kokia sodyba be vaikų numylėtinių, ožiukų:





















Traukiam prie moliūgų piramidės....























Angelo, savo sakalo akimis, pastebėjo, kad sodyboje yra ir traktorių, kurius galima pačiupinėti ir net pavairuoti!

























Labai daug laiko mes praleidome tie prie šito, tiek prie kitų traktorių... moliūgus teko pamiršti ;)




















Vėliau pastebėjome ir žąsytes. Angelo prisiminė lietuvišką posakį "įgnybė, kaip žąsis".























Ir pas vištas bei gaidžius užsukome:

























O štai čia fotografavo mane pats Angelo. Nuotrauka nefotošopinta:

























Vėl grįžome pas ožkas ir ožkiukus. Pamatėmė, kad viena mergytė šiuos gyvūnėlius vaišina gilėmis. Mes pasekėme jos pavyzdžiu, nes patys turėjome pilnas kišenes gilių:





Related Posts with Thumbnails