Vieną apsiniaukusį, bet man laisvesnį vakarą, aš sugalvojau Angelo nusivesti pas avytes, kurias buvau kažkadais mačiusi pro mašinos langelį, kai važiavome pro šalį.
Tos avytės buvo dvejopos: vienos - medinės, kitos - tikros.
Jeigu ne atslinkęs lietus, mes būtume daugiau laiko tiek pas vienas, tiek pas kitas praleidę.
Reikės kada prie progos vėl ten sugrįžti.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą