Betvarkydama ir bekilnodama Angelo žaislus, aptikau taip ir pasisekimo mūsų namuose neturėjusią Lėlių teatro uždangą ir 6 lėlytes (Raudonkepuraitę, Močiutę, Vilką, Medžiotoją, Kaspariuką ir Policininką).
Tik spėjau suvaidinti Angelui spektakliuką apie Raudonkepuraitę, apsisuku, o Angelo jau sunkvežimiui rolę sugalvojo... :D
Aš, nenusileisdama, žaidimo forma išmokiau Angelo tų šešių lėlyčių lietuviškus vardus.
Tada tobulinome Angelo lietuvių kalbos žinias: aš jo paprašydavau tai vieną, tai kitą lėlytę padėti ant stalo / po stalu / ant žemės / po tavo kėde / po mano kėde / ant mano kėdės / ant tavo kėdės ir... į pilvą susikišti arba, kitaip tariant, suvalgyti... ;)
O tada ir prasidėjo visas linksmumas: Angelo (vilkas) paslėpė po maikute Močiutę ir Raudonkepuraitę, atsigulė ant žemės, pradėjo knarkti. Aš (medžiotojas) vaikštinėdamas mišku, pasiekiau Močiutės namelį, ir labai nustebau, kad Močiutė taip garsiai knarkia. Paskui, įėjęs į namelį, išvydau vilką ir iš jo pilvo ištraukiau abi pražuvėles.
Šią ir panašią sceną mudu su Angelo jau būsime kelias dešimtis kartų pakartoję.
Kartais Angelo "pilve" randu patį vilką arba medžiotoją, arba net policininką. Oi būna gardaus juoko :D
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą