Nuo Laufrad - ant dviratuko

Viskas prasidėjo aną penktadienį. Mudu su Angelo bei du vaikai (broliukas ir sesutė iš Angelo darželio grupės) ir jų mama, smagiai leidome laiką žaidimų aikštelėje prie mūsų namų.

Anie du vaikučiai (kaip ir jų mama) buvo ratuoti. Aš užsispoksojau į mergaitės dviratuką (ji - Angelo metų), galvodama, kad va turbūt pats laikas ir Angelui būtų pradėti važiuoti dviratuku, ne Laufrad, nes pastarasis labai batus gadina ir ne toks greitas, kaip dviratis yra.

Dar pagalvojau, kad neblogai būtų, jei Angelo tos mergytės dviratuku pabandytų pavažiuoti, tada žinočiau ar tokio jam reikia, o gal didesnio. Angelo, atrodo, perskaitė mano mintis, nes tuo metu jis paprašė savo draugės, ar galėtų jos dviratuku pavažiuoti.

Deja... nepavyko Angelui pavažuoti, nes jis minti pedalų nemokėjo... Vis atgal jam kažkaip mynėsi (ir stabdėsi).

Prisiminiau, kad mes rūsy turime Angelo triratuką, kuriuo jis taip ir nebuvo išmokęs važiuoti, nes kažkaip per sunkiai jo pedalai sukosi.


Dar tą patį penktadienį parsinešėme triratuką iš rūsio. Jau po kelių minučių Angelo juo be problemų važiavo. Vėliau jam toptelėjo mintis žaisti paštininką ir vežioti laiškus ir siuntinius. Per šią savaitę mudu su Luciano ne kartą buvome apie 6:00 pažadinti mūsų stropaus paštininko ir jo nepaprastai garsaus skambaliuko ;)


Vakar Dalia Angelui suveikė dviratuką iš antrų rankų (jau aną šeštadienį pranešė, kad kai galės jį atveš).

Angelo tik ant jo sėdo ir... nulėkė su vėjeliu! Štai ką reiškia, kad Angelo beveik metus daug važinėjo su Laufrad (išmoko laikyti pusiausvyrą). Ir jokių pagalbinių ratukų jam neprireikė.



Šaunuolis!

Lietuvių kalbos pamokėlės pakeliui į darželį

Iš čia.


Kadangi pas mus žiemos nerasta, mes ir toliau su Angelo į darželį (ir iš jo) važiuojame dviračiais (Angelo savo dviratuku be pedalų).
Kad mums kelias nepabostų ir neprailgtų, mes dainuojame arba kalbamės. Jei šnekamės, tai dažniausia apie kelių taisykles, mašinas, namų ir darželio reikalus, sapnus (kada reikės atskirą įrašą parašyti) arba mokomės lietuvių kalbos.

Štai pvz. šį rytą mudu su Angelo skaičiavome kartu linksniuodami daiktavardžius:

* viena mašina, dvi mašinos, trys mašinos, keturios mašinos, penkios mašinos... dešimt mašinų (daug mašinų)
* vienas namas, du namai, trys namai.... dešimt namų (daug namų)
* vienas vaikas, du vaikai, trys vaikai...
* vienas vilkas...
* vienas vilkelis...
* viena lapė...
* viena laputė...
* vienas kiškis...
* vienas kiškutis...
* viena meška...
* viena nosis...
* viena akis...

Žalioji alėja.

Džiugu, kad apie pusę kelio į darželį ir iš jo, mes važiuojame štai šia nuostabia alėja. Ir grynu oru kvėpuojame, ir mašinų mums nereikia saugotis.

Garantuoju, kad koks trečdalis vaikų, atvažiuojančių į darželį dviračiais, renkasi būtent šį kelią.

Angelo, kaip matote, patenkintas lekia su vėjeliu... ;)

Naujienos.

Jau kelios dienos, kaip Angelo į darželį važiuoja (ir į namus grįžta) savo dviratuku be pedalų (Laufrad). Aš aišku įkandin (ten kur dviračių alėja) ar šalia jo (ten kur šaligatviai ir gatvės) minu savo dviratį.

Ne gana to, Angelo dabar į darželį eina ir po pietų (aš šiuo metu nebedirbu, nes ledų sezonas baigėsi).

Džiaugiuosi, turėdama daugiau laisvo laiko. Stengsiuosi, kuo greičiau įkelti dešimtis susikaupusių ir dar nepublikuotų įrašų. Ten bus visko: nuo renginių, kur mes lankėmės, iki naujų stalo žaidimų aprašymų.

Apie sekmadieninę išvyką (dviračiais) prie ežero.

Sekmadienis mūsų mažojo vyro gyvenime buvo tokia diena, kurios mes niekada nepamiršime. Gerąja prasme. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

O gi aš ir Angelo, (Luciano dirbo nuo ankstaus ryto) kiekvienas savo dviračiu (t.y. Angelo su dviratuku be pedalu - Laufrad) susiruošėme prie ežero. Į pirmąją tokią ilgą kelionę, viso bus geri 6 km.

Mūsų tikslas buvo kiniečių pavėsinė. Tik privažiavę ežerą, stabtelėjome pasigrožėti žąsimis.





Dviračius palikome atokiau, dėl kurių Angelo pergyveno, klausdamas manęs, ar jų niekas mums nenušvilps. Nors mes gyvename ramiame Vokietijos kampely, bet aš Angelo mokau saugumo ir atsargumo, lyg mes būtume kokiame Milane. Nepakenks ;)

Vos tik spėjome pasiekti kiniečių pavėsinę, Angelo tuoj bėgo apkabinti drakonų, tiksliau kolonų su drakonais, šnabždėdamas "myliu... myliu"... :)

O čia - istorinė akimirka - Angelo pirmoji fotografija (aš jam padaviau į rankas horizontaliai fotoaparatą, o jis, man ant laiptelio prisėdus, jį persuko vertikaliai). Kaip pirmas blynas, tai visai neblogas, juk ir aš matausi, ir kinietiška pavėsinė.

O čia aš įamžinau mūsų belaukiančius dviračius (mes tuo metu ant suoliuko stiprinomės obuoliais).

Atgal važiavome šiek tiek lėčiau, bet irgi be jokių griuvimų ar susidūrimų. Kiek iš viso gatvių ir gatvelių kirtom, pamečiau skaičių. Kelias dešimtis, tai tikrai. Ir keturias labai rimtas sąnkryžas su šviesaforais.

Mudu su Angelo važiavome, kaip du draugeliai, vienas šalia kito. Šnekėjomės itališkai, karts nuo karto padeklamuodavom kokį lietuvišką eilėraštuką vienas kitam (apie gandrą, apie žvirblį, apie pasakų namelį, apie boružėlę, ištraukas iš K.Kubilinsko "Bebenčiuko").

Jaučiau kaifą. Rodės, kad sapnuoju ir tuoj imsiu ir pabusiu. Norėjau iš laimės rėkti ir stipriai glėby suspausti Angelo.

p.s. nepergyvenkite, pas mus dviračių takai platūs ir saugūs, o vaikai iki 12 metų važiuoja dalimi, kur pėstieji vaikšto.

Štai įkeliu nuotrauką iš pirmadieninio 20 minučių pasivažinėjimo po miestelį, jo irgi nepamiršime, nes pirmą kartą buvome visi trys ratuoti.

Angelo pirmasis nuosavas raktas.

Vakar berašydama apie Angelo dviratį be pedalų (Laufrad), pamiršau paminėti, kad mes Angelui padovanojom ir jo pirmąjį raktą (nuo dviratuko spynelės užrakto). Raktų pakabuką jis turėjo jau seniai, net nebepamenu iš kur.

Žodžiu, vaikiukui buvo dvigubas džiaugsmas, tiek dviratukas, tiek raktas, ir ne bet koks, o nuosavas (Angelo eina iš proto dėl raktų)!

Angelo ir jo Laufrad (dviratukas be pedalų).

Angelo jau važinėjasi savo dviratuku be pedalų. Kas dieną (na beveik) tam skirti laiko galime vos 10-15 minučių, bet tuo vis tiek džiaugiamės. Laukiam nesulaukiam, kada Angelo išmoks gerai ir greitai juo važinėtis. Tada trauksime visi trys ratuoti į kelią.