2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis
Angelo lietuviškos (!) kalbelės apie varles, ežius ir arklius
Angelo, po atostogų Lietuvoje, rodos jokia kita kalba su manimi nebenori šnekėti, tik lietuviškai.
Kai mes abu kalbamės, aš pati to nepastebėdama iš lietuvių kalbos tai į italų persijungiu, tai į vokiečių. O išgirdus Angelo atsakymą lietuviškai, man belieka išpūsti akis :)
Ir rytais mano berniukas dabar dažniausiai mane žadina lietuviškai: "Mamyte, kelkis! Šiandien Jan gimtadienis daržely." Čia vakar ryte taip buvo :)
Galvojau, bus Angelo po vasaros atostogų visai pamiršęs vokiečių kalbą - kur tau, ja darželyje šneka visai be problemų.
Dėl italų kalbos: tik grįžome mudu su Angelo iš Lietuvos, Luciano pastebėjo, kad Angelo geriau šneka itališkai, nei prieš išvykimą.
Labai keista! Juk itališkai Angelo per tas savaites šnekėjo vos po keliolika minučių ir ne kas dieną per Skype su Luciano.
O dabar Angelo lietuviški perliukai ir jo ilgi sudėtingi sakiniai:
*
Esame Vilniaus oro uoste. Angelo žaidžia vaikų kampelyje. Jis pastebi, kad maža mergytė pasistveria vieną kamuoliuką ir bėga link tėvelio. Angelo tuoj aiškina taisykles:
- Negalima namo vežti (čia apie kamuoliuką).
*
Pagal Angelo gramatikos taisykles, reikia sakyti "tėtė melagė".
*
Angelo išsako savo norus:
- Viskas, kas mes norime.
*
Angelo mane giria:
- Moki gražiai spalvint.
*
Angelo aiškina, kas yra meilė:
- Myliu tėtį, tai jis gali paimti stogą (Lego kaladėlę), jei nemyliu - negali.
*
Angelo susirūpino:
- Susirgo traukinys (t.y. sulūžo).
*
Angelo pribėga, mane apkabina ir lipšniai sako:
- Aš tave taip gražiausiai myliu.
*
Žaidžiam. Angelo sako:
- Tu gali su šita mašinyte važiuoti, jeigu nori.
*
Padariau jam iš Lego kaladėlių G raidę. Angelo man sako ne ačiū, o:
- Tu iš manęs išmokai!
*
"Tėtis negeras, kaip arklys." (Nes arklys, ne tėtis (!) jam vieną kartą įkando.) :)
*
Angelo apie nudrožtus pieštukus:
- Kaktusai (nes duria)!
*
Angelo:
- Finn mano draugas... man daug dantų pastos (Finn jam uždėjo daržely daug dantų pastos ant šepetuko) nes jis mano draugas. Jis begėdis, kaip varlė.
Aš:
- O varlė begėdė?
Angelo:
-Ne.
*
Angelo apie save:
-Stiprus, kaip arklys!
*
Angelo manęs klausia:
- Turi dar burną? (= Ar turi dar burnoj vitaminą?)
*
Angelo:
- Aš valau ranką. (= Aš plaunu ranką.)
*
Angelo man:
- Aš tave labai myliu, kaip varlė.
Aš:
- O kodėl, kaip varlė?
Angelo:
- Varlė man sakė, kad ji draugus myli.
*
Angelo apie savo senelį (mano tėtį):
- Jis truputuką mano tėtis.
*
"Su šita žirkle..."
*
Angelo apie saulę:
- Saulė gyvena jūroje... saulė man pasakė... saulė mano draugė.
*
Angelo apie save:
- Aš greitas, kaip ežys. (Suprask, kad lėtas.)
*
Angelo manęs klausia:
- Aš galiu truputėlį katinėlį paglostyt, kaip ežys?
*
"Fanta (senelių šuo) labai gera šunė."
*
"Kur eina šitas žmonė?"
*
Angelo giria save:
- Aš jau moku labai atrakinti duris.
*
Angelo pasakoja:
- Mano draugas vaiduoklis moka piešti, kaip ežys.
*
Aš Angelui:
- Tiek daug vandens neatsuk, gali sprogti vamzdis!
Angelo:
- Kaip balionas.
*
Angelo:
- Skauda du dantus.
*
"Vėjas nukrito lapus." (= nupūtė)
Tikiuosi, jums patiko :)
Labels:
čiauškutis,
lietuvių kalba,
perliukai,
pleputis,
šnekutis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą