Vieną rytą mano mama, Angelo ir aš visiškai atsitiktinai atsidūrėme „Geležinkelių muziejuje“.
Tiesiog, mes atvažiavome į traukinių stotį, kurioje nusipirkome bilietus į ..... (kitame įraše papasakosiu išsamiau, kur mes norėjome važiuoti). Tada apsižiūrėjome, kad dar gerą pusvalanduką iki traukinio išvykimo turime. Ką gi mums nuveikus, pagalvojome ir tada mūsų žvilgsniai užkliuvo už rodyklės į viršų su užrašu „Geležinkelių muziejus“.
Muziejaus gausi ir spalvinga ekspozicija buvo įdomi tiek suaugusiam, tiek vaikui.
Gaila, kad tik nieko nebuvo rankomis galima liesti.
Angelui ypač patiko važiuojantys traukinukai.
Vėliau pamatėme darbo staliuką su knygelėmis, žaisliniais traukinukais, užduotimis ir spalvinimo lapais.
Mes ten tiek užsisėdėjome, kad gerai, jog mūsų traukinio nepražiopsojome!
Iš „Geležinkelių muziejaus“ išėjome su šypsenomis. Sau daviau žodį, kad apie jį būtinai papasakosiu savo puslapio skaitytojams.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą