Jau beveik dešimt metų, kaip nuo namų (nors jų ir ne vieni buvo) mažiau nei dvi valandos kelio iki Amsterdamo, ir tik dabar prisiruošiau jame apsilankyti.
Geriau vėliau nei niekada, nes Amsterdamo neįmanoma nepamilti (net jei ir visą dieną niūriai lyja) :D
Besiruošdama kelionei į Amsterdamą, perskaičiau ne vieną knygą apie Aną Frank, žydus, koncentracijos lagerius ir Antrą Pasaulinį Karą...
Šitos bažnyčios varpus Ana Frank girdėjo iš savo slėptuvės:
Niekur iki šiol (kalbu apie Bloemenmarkt) nebuvau mačius vienoj vietoj tiek gėlių (jų aromatas tiesiog svaigino):
Klumpių įvairovė stebino:
Sūrių parduotuvėse buvo galima ragauti sūrių (ką mes labai pavyzdingai ir darėm):
Iš Rembrantplein pilnos "karžygių" Angelo niekur toliau nebenorėjo eiti. Visus juos jam magėjo apkabinti, jų ginklus knietėjo paliesti:
Turbūt po gero pusvalandžio (lietui pliaupiant kaip iš kibiro) Angelo pagaliau sutiko eiti toliau. O juk patraukėme ne bet kur, o į laivą - muziejų:
Manau, kad mes tikrai kada vėl sugrįšime į Amsterdamą. Tikiuosi, bus saulėta :D
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą