Laiškai Velykų zuikiui ir zuikienei

Jeigu neklystu, tai mes jau trečius metus iš eilės siunčiame sveikinimus Velykų proga pačiam Velykų zuikiui (pirmasis vokas).

Zuikienei šiemet parašėme (gal labiau nupiešėme) pirmąjį kartą (antrasis vokas).


Kiek teko domėtis, pirmuoju adresu (Velykų zuikiui) suplaukia laiškai iš viso pasaulio. Gal nupieš/parašys jam ką nors ir jūsų vaikas/vaikučiai? Mes visada esame gavę atsakymą ;)

p.s. vokus išdekoravome šiais pavasariniais štampukais:

Miško savaitė

Anos savaitės pirmadienį Angelo ir kiti darželinukai susiruošė į mišką (važiavo autobusu) ieškoti pavasario. Ir jį rado ;)



Antradienį darželyje svečiavosi gamtos mokslų daktaras iš gretimo miestelio. Jis su savimi atsivežė keliolika žvėrių (mažesnių ir didesnių) bei paukščių iškamšų. Iš Angelo pasakojimo sužinojau, kad ten buvo dvi laputės, du kiškiai ir šernas... ir visi kiti :)

Vaikai buvo sužavėti gamtos mokslo daktaro pasakojimu, apie tai, kaip vieni ir kiti gyvūnai bei paukščiai gyvena, kuo jie minta. Eksponatus vaikai galėjo, jei norėjo, liesti.

Paskaitėlės pabaigoje kiekvienas iš vaikų galėjo pasirinkti su kokia iškamša nori nusifotografuoti. Angelo išsirinko ir apkabino šerną :D

Ketvirtadienį darželyje buvo atidarytos medžio dirbtuvės. Vaikai darbavosi išsijuosę plaktukais.


Penktadienį Angelo ir kiti darželinukai apžiūrinėjo parodą apie šio Vokietijos regiono (kuriame mes gyvename) miškus, miestelio savivaldybėje. Namo grįžo ne tuščiomis:

Indėniukas Kikas.

Šiuo metu Angelui nepaprastai patinka istorija apie indėniuką Kiką. Visai atsitikinai prisiminiau, kad tokia egzistuoja. Pirmą kartą ją skaitėme prieš gerus pusantrų metų. Dalinuosi su jumis.

Gyvūnų ir žaidimų parke "Wildpark Frankenhof".

Ačiū Daliai, kuri mus jau antrą kartą šiais metais nusivedė į Wildpark Frankenhof. Ten tikras rojus vaikams ir atgaiva širdžiai suaugusiems.

Užmeskite akį, ką mes jame veikėme žiemą.

Šį kartelį, nors šiame parke apsilankėme rudenį, mes džiaugėmės  vasarišku oru.


Strimgalviais aplankėme mūsų dievinamus stirniukus ir juos pašėrėme.

Kiaunės  neišdrįsome paliesti:

Užsukome ir pas jūrų kiaulytes:

Aplankėme ožį, ožkas ir ožiukus:

Apsilankėme ir pas visokio plauko kiaules:

Ir, žinoma, pas zuikius puikius ilgaausius:

Mus domino ne tik gyvūnai, bet ir milžiniškas tramplinas. Nuo jo čiuožti reikėjo užsidegus žaliai šviesai ir ant specialaus kilimėlio.






Prisiminiau, kad panašų trampliną dar 2009 metais esu su Luciano išbandžiusi Ketteler Hof, panašaus pobūdžio parke. Tada Angelo buvo vos vienerių, bet ir jam įspūdžių buvo į valias. Gal kada į šį parką dar sugrįšime. Būtų smagu!


Gerai, grįžtu prie Wildpark Frankenhof. Jame Angelo išbandė štai tokias mašinėlę (Tretauto), o ją išbandęs, nebenorėjo nuo jos nulipti. Minti pedalų nepasiekė, aš Angelo stumdavau, o jis kuo puikiausiai su tomis dvejomis vairalazdėmis susitvarkė (jos reguliuoja ne priekinius, bet užpakalinius ratus!).

O čia - milžiniški laipiojimo ir karstymosi kamuoliai, aptraukti tinklu:

Šieno tvirtovė:

Užburti medžiai: priartėjus prie jų, jie pradeda baubti ar kosėti ar burbėti.

Grybukai - karstymosi ir landžiojimo namukai:

Oro pilis (visos pramogos parko viduje nemokamos ir laiko neribotos!):

Akimirkos iš pasakų girios:

Max und Moritz - reikės susirasti jų istorijas:

Ir, kaip ir praėjusį kartą, mus iš parko išlydėjo... dinozauras, nuo kurio vaikai nenorėjo nulipti... :D

Prieš gerą savaitę, vienoje miestelio pievelėje mudu su Angelo aptikome keturis zuikučius. Angelo labai norėjo juos paglostyti, bet zuikiukai jo artyn neprisileido - į krūmus tekini spruko. Tas pats scenarijus kartojosi ir kitus kartus. Gal jau kokius penkis tai tikrai. 

Taip jau sutapo, kad mes su Angelo visai neseniai žiūrėjome animacinį filmuką "Alisa stebuklų šalyje". Jam įstrigo į atmintį Alisa bėganti paskui baltą triušį. Sakau, čia tie zuikiukai pievoje kaip užsakyti ;)

O šiomis dienomis tai mes tuos zuikiukus jaukinamės: jiems paliekam morkų. Pažiūrėkit, ką randam:

Sakau, yra šansų, kad vieną dieną tie zuikiai ilgaausiai leisis paglostomi.