Bananinių sausainių receptas.

Sausainius aš ir toliau dažnai kepu (kartais su Angelino, kartais viena). Išbandom naujus receptukus ir vis kitokias formeles. Šį kartelį - labai gardžių bananinių sausainiukų receptas.

Jums reikės:

* 1 banano (sutrinto šakute)

* 250 g miltų

* 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
* 1 valgomo šaukšto kakavos
* 125 g cukraus
* 1 pokelio vanilinio cukraus
* žiupsnelio druskos

* 100 g sviesto (ištirpdyto)

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir kakava. Įberkite cukraus, vanilinio cukraus ir druskos. Įpilkite ištirpdyto sviesto. Pridėkite sutrintą bananą. Viską gerai išmaišykite (mikseriu). 

Tešlą išminkykite, formuokite sausainius (kažkur 1 cm storio) ir juos kepkite įkaitintoje orkaitėje (180°) apie 12 minučių.

Skanaus!

Jūsų Eglė

Laiko detektyvai.

Ar žinote, ką gi aš dabar skaitau (tiksliau, ryju, nes atsiplėšti negaliu)? Jau trečią knygą iš "Laiko detektyvų" serijos (autorius - Fabian Lenk). 

Kas gi slepiasi po vaikišku, pieštu viršeliu?

* Pats tikriausias kriminalas.

* Nepakartojama kelionė į praeitį.

* Autentiškas istorinis pagrindas.

* Žodynėlis su tam laikotarpiui būdingais terminais.

Apsilankykite ir laiko detektyvų internetiniame puslapyje ;)

2 prieš 1.

Luciano, Angelo ir aš vakarieniaujam prie žvakės šviesos. Angelo pirmasis pasisotina ir susidomi žvakės liepsna. Luciano jam "draugiškai" pasiūlo:

- Tocca! (Paliesk!)
Angelino purto galvą:
- No, tocca tu. (Ne, pats paliesk.)
Luciano paliečia liepsną ir vėl siūlo Angelinui:
- Adesso tu tocca. (Dabar tu paliesk.)
Angelo atšauna:
- No, tu! (Ne, tu!)
Vėl Luciano liečia liepsnelę... Angelo kas kartą atsisako...

Situacija kartojasi kelias dešimtis kartų. Staiga Luciano pareiškia:
- Adesso mamma tocca. (Dabar mama palies.)
Angelo šelmiškai:
- Sì, mamma, tocca tu! (Taip, mama, tu paliesk!)

:)

Kas atspės, kaip aš pasielgiau (ką atsakiau ir pan.)? ;)

Vakaras portugalų restorane.

Mudu abu su Luciano pamatėme ir didžiuojamės, kad mūsų dvimetis Angelo (na gerai, už pusantro mėnesio bus trimetis) restoranuose moka kultūringai ir visai ne pagal savo amžių elgtis. Mums trims taip smagu buvo tiek italų,  tiek graikų restoranuose, kad vakar apsilankėme dar viename - portugalų restorane.

Mes restorano savininkus iš matymo seniai pažįstame, bet mūsų keliai niekada nesusikirsdavo. Aš turėjau unikalią progą pamiklinti liežuvį portugališkai :) Net Angelo (aš jį išmokiau) mandagiai kartojo "obrigado" t.y. ačiū ;)

Nors ir mažai pasireiškiau šia kalba, bet tikrai daugiau nei tikėjausi. O juk metų prabėgo daug - beveik 7, nuo tada, kai paskutinį kartą bendravau portugališkai (knygos nesiskaito). 

O dabar prisiminimai: 2003-aisiais besiruošdama į Turiną (Torino, Italia) pagal Erasmus programą, visa širdimi troškau, išmokti ispanų ir portugalų kalbų. Bet viskas susiklostė dar geriau, nes iš 9 (!) studentų, su kuriais man teko gyventi vienam bute, 3 buvo iš Portugalijos, 2 (mergina ir vaikinas) iš Ispanijos (o kiti kalbėjo vokiškai, angliškai ir prancūziškai). 

Griebiau jautį už ragų - universitete lankiau tiek ispanų, tiek portugalų kalbų kursus, o namuose turėjau tiek daug nuostabių mokytojų, kuriems dėkinga būsiu visą savo gyvenimą ir juos tik geru žodžiu miniu ir minėsiu. Vat taip :)

Apie Angelo ir Zoro arba nenuobodi kasdienybė.

Mudu su Angelo pietaujam. Valgom salotas su pomidorais, tunu ir kukurūzais. Angelo, kaip visada, sukerta visus pomidorus, esančius jo lėkštėj, ir jų nori dar.
Aš jam sakau:
- Angelino, lasciamo i pomodori per domani. (Palikim pomidorus rytojui).
Angelo nenusileidžia:
- No, lasciamo l`insalata (quella senza pomodori) per domani. (Ne, palikim salotas (kurios jau be pomidorų) rytojui).


Skaitom knygą apie Buratiną. Aš sakau:
- E` il libro di Pinocchio. (Tai - Buratino knyga. Tiksliau, knyga apie Buratiną.)
Angelo prieštarauja:
- No, è il libro della biblioteca. (Tai - bibliotekos knyga.)

Mėgstamiausios Angelo frazės:
* Non mangiare da sola! (Nevalgyk pati viena.) Kai aš, gamindama valgį, ragauju ar druskos užtenka ir pan.
* Cosa mi dai? (Ką man duosi?) Kai jį pakviečiu prie stalo valgyt.
* Voglio qualcosa. / Voglio un`altra cosa. (Noriu kažko. / Noriu ko nors kito.)
* Non andare a casa da sola. (Neik namo viena.) Kai mes būnam svečiuose.

***

O mūsų katinas Zoro kiek visko prisigalvoja!
Jam labai patinka žaisti mūsų vonios minkštais kilimėliais, tai vis randam juos ne vietoje, ar apverstus, ar kur nustumtus.
Taip pat Zoro mielai slepiasi spintoje tarp rūbų, jei randa praviras duris, arba kai aš tuo metu dedu sulankstytus rūbus į spintą.

Keturi super kieti 3D animaciniai filmukai.

Aš dievinu 3D animaciją. Antrą ir trečią filmuką žiūrėjau kartu su Angelo. Pirmąjį - lietuviškai, kitus - itališkai. Visi keturi verti dėmesio - rekomenduoju ;)

Kruvinoji 1991-ųjų sausio 13-oji.

Nusilenkime JIEMS žemai! Kviečiu pažiūrėti šį video.

Ką aš pamenu iš tų siaubingų įvykių?
Mano tėtis (garsios naujienų agentūros fotokorespondentas) visą tai ( tiksliau, daug ką) pats matė gyvai ir dar nuotraukose įamžino.

Pamenu vos spėjo jis grįžti namo (čia kažkurią naktį per tuos kruvinus sausio įvykius), išgirdome, kaip tankai važiavo pro mūsų rajoną, vėliau ir namą. Tėtis nė akimirkos nedvejodamas tik šast į balkoną (neįstiklintas jis dar buvo) ir su blykste pleškina tuos baisūnus...

Aš šalia stovėjau (paprastai anuo laiku jau kokį trečią sapną sapnuodavau) ir mirtinai išsigandau, kad tie tankai tuoj į mūsų langus pradės šaudyt ir į mus... Siaubingai išsigandau...

Ką jūs pamenat?

Knygelės - nė dienos be jų.

Aną kartą iš bibliotekos mes parsinešėm namo daug nepaprastų ir be galo įdomių knygelių:

* Knygelę apie berniuką, kuris norėjo tapti karaliu, su CD, kuriame radome net tris skirtingas pasakojimo versijas (vieną - paprastą, kitą - eiliuotą, trečią- vaiko balseliu):



*



* Šią knygelę reikėjo iš visų pusių skaityti:







*



* O ši knygelė su batuku ir raištuku:



* Dvikalbis (vokiečių ir italų) paveikslėlių žodynas:



* Dar viena knygelė su CD:



* O ši - be galo, be krašto įdomi ir mums su Luciano. Kiekvienam knygos dvigubam puslapy reikia surasti 6 žmogeliukus ir jų asmeninius pamestus daiktus:









* Kinas knygoje:



* Dvi knygelės su gyvūnų ir paukščių skleidžiamais garsais:





Video.

Katino Zoro išmislai.

Mūsų katinėlis Zoro, jau visas katinas. Ir kiek šunybių (t.y. katybių) jis prikrečia! 

Kiek kartų Zoro išvertė gėles iš vazonų, jau nebesuskaičiuosiu ant dviejų rankų pirštų. Bandau rasti gėlėms tinkamą vietą, bet ji vis pasirodo netinkama. 

Štai kad ir vakar, vėl Zoro įsitaisė ant palangės, ir, rodos tyčia, nuvertė vazonėlį ant grindų, paberdamas žemes po visą kambarį. 

Aš, supykus ant jo, surikau: 

- Ir ko gi jis nematė, jei vis ant palangės lipa ?! 

Angelo neieškojo žodžių kišenėje: 

- Saulės, mama, saulės! :)

Dar vienas mūsų katino naujas įprotis - jei virtuvė atidaryta, tai jis tuoj ims ir įšoks į kriauklę! 

Jei mudu su Angelino geriam Kräutertee (žolelių arbata iš mėtų, ramunėlių, erškėtrožių, kmynų, melisos, liepžiedžių, ji mūsų pati mylimiausia geriamiausia), tai katinas Zoro tuoj prisistatys, užšoks ant stalo, ir bandys kišti snukutį į stiklinę...

Ir dar... jei aš ar mes esame virtuvėje ar vonioje, ir uždarome paskui save duris, tai kur buvęs, kur nebuvęs katinas Zoro taranuos duris šokinėdamas ir tokį bildesį sukeldamas, kad jūs turbūt net neįsivaizduojate... ;)

Graikų restoranas ir išvyka į Forellenhof sodybą.

Sekmadienį vakare mes trys  vakarieniavome graikų restorane, pas mūsų pažįstamus. Prisivalgėm daug mėsytės: souvlaki, gyros, bifteki su tzatziki padažėliu, ryžiais ir paprikomis, bei bulvytėmis. Aš ir Angelo įnikome ir į raugintus kopūstus, raudonų pupelių salotas ir tarkuotas morkas. Desertui norėjom užsisakyti ir pirmą kartą paragauti galaktoboureko, bet jo tą vakarą jau nebebuvo. 

Pirmadienį po pietų mūsų šeimynėlė (vėl gi mes visi trys) nuvažiavome į Forellenhof sodybą (pernai joje lankėmės be Luciano), pašerti žuvyčių (upėtakių) ir stirniukų. Ožkos šiemet nebuvo. 

Dienelė mums pasitaikė, kaip užsakyta: sniego nei kruopelės, skaisti saulutė ir jokio vėjelio - tikras pavasaris (hmm... juk dar sausis).

Kelios nuotraukos: