Mūsų miestelio šventėje

Rugsėjo antrąjį savaitgalį mes praleidome nepaprastai smagiai, nes mūsų miestelis tiesiog ūžė nuo veiklos ir pramogų šeimai (ypač vaikams).











Šeštadienis.

Angelo paišymu ant veido šį kartelį visai nesusidomėjo, jam parūpo geriau pasidaryti savo pirmąją "tatuiruotę".

Angelo ilgai rinkosi, kelis kartus persigalvojo ir pagaliau išsirinko ryklį.

Ar ši tatuiruotė nežavi?

Paskui mes stojome į eilę prie balionų - žaisliukų.

Angelo išsirinko šunį su pavadėliu. Jo norėjo juodo, kaip senelių Fanta.

Čia Angelo šuniukas :)

Tą šeštadienio vėlyvą rytą grįžome namo. Paskui ėmėme ir sugalvojome, vėl pasivaidenti aikštėje (jau buvo popietė).


Šį kartelį ėjome daryti darbelį iš popieriaus.

Paskui stebėjome komiko, žonglieriaus ir fokusininko pasirodymą.

Sekmadienis.

Mes vėl miestelio aikštėje. Angelo užsiprašė (priminsiu, kad viskas absoliučiai viskas buvo nemokamai) baliono - beždžionėlės palmėje.

Tada atstovėjome eilę ir Angelo pasidarė savo antrąją tatuiruotę - riaumojantį tigrą.

Mūsų vyrukas išdidžiai grožėjosi savo tatuiruotėmis.











Tada mes vėl pasukome prie darbelių stendo. Šį kartelį bendromis jėgomis pasigaminome žuvį vaivorykštę.

Įspūdžių buvo ilgam. Daugiau tokių širdžiai mielų švenčių!

Vasaros atostogų akimirka

Nors jau spalio mėn. įpusėjo, dar tik dabar įkeliu Angelo pirmąjį darželio piešinį po vasaros atostogų . Jame jis pavaizdavo daugiaaukštį, kuriame gyvena jo lietuviški seneliai.

Kaštonų rinkimas ir pėdų masažas

 

Vieną praėjusios savaitės popietę mudu su Angelo išėjome rinkti kaštonų. Sugalvojome šiek tiek pasivaržyti tarpusavy ir pažiūrėti, kuris iš mūsų stropesnis kaštonų rinkėjas.

Tai gi, Angelo surinko 41 kaštoną, o aš - 121 kaštonus. Angelo kaštonai svėrė 1,005 kg, o mano - 2,104 kg.

 

 

 

 

















Iš pradžių galvojome visus kaštonus sudėti į vonią ir su rūbais pasipleškenti (pasidaryti masažą) joje. Deja, tų kaštonų pasirodė maža, tai juos visus sukrovėme į mažą vonelę ir masažavome tik pėdas. Buvo smagu!

Angelo padeda namuose

 

























Angelo visada su nekantrumu laukia, kai mūsų namuose bus papildytos  tiek popierinių nosinačių, tiek tualetinio popieriaus atsargos.
Jis pats tas pakuotes praplėš ir iš ritinėlių bei pakelių traukinius tualete ant lentynėlės statys.

Ir šiek tiek ant mūsų pyks, kai (jei) mes juos sugriausime... :)

Breros paveikslų galerijoje (Pinacoteca di Brera)

 

 

Paskutinę mūsų dieną Milane mudu su Angelo apsilankėme Breros paveikslų galerijoje. 

 

 

 

Kadangi daug laiko neturėjome, tai tiesiu taikymu ėjome vien tik prie pačių žymiausių paveikslų. Jų - vienuolika, ir visi jie sužymėti planelyje (kad būtų aišku, kur jų ieškoti).

Pas Angelo itališkus prosenelius

Milane gyvena ne tik mano draugė Teresa. Čia gyvena ir Luciano seneliai (jo tėvo tėvai).


Vieną dieną mudu su Angelo praleidome su jo proseneliais. Mudu abudu juos matėme pirmą kartą. Aną kartą (prieš 3 metus), kai buvome Italijoje visi trys (Luciano, Angelo ir aš) jų taip ir neaplankėme.

Nuotraukose matote Angelo prosenelių namus bei juos pačius ir Luciano tėtį prieš kokius 30 metų.

Lago di Como

Teresa ir jos draugas Riccardo sekmadienį (kalbu apie rugpjūčio vid.) mums (Virginie, Angelui ir man) suorganizavo išvyką prie ežero, t.y. al Lago di Como.



Mes pradžioje nuvažiavome į patį Como miesteliuką.

Apsidairę ir pasigrožėję viskuo iš eilės, mes ėmėme ir nuplaukėme keltu į artimiausią miestelį Cernobbio. Labai mums norėjosi vandeniu palėkti ;)

Atvykę į Cernobbio, mes neilgai trukus pietavome - valgėme Teresos paruoštą Pasta Fredda.

Vėliau Angelo turėjo progos padūkti žaidimų aikštelėje.

Po to  mes iš Cernobbio keltu grįžome į Como. Ten pabraidėme, pasirinkome akmenukų atminimui. Angelo panoro dar pažaisti (jau kitoje) žaidimų aikštelėje.




Ačiū Teresai ir Riccardo už nuostabią dieną prie Lago di Como!