Vėl mes Amsterdame

                         

Ačiū mielai draugei Ladai už galimybę apsistoti pas ją. Šiandien apsilankėme gyvūnų mini zoo.

Jaukūs pusryčiai ir Nikolaus

Mes mamytės ir vaikučiai šiandien skaniai drauge papusryčiavome. Vėliau pas mus apsilankė Nikolaus. Kaip pagal užsakymą visą rytą stipriai snigo - vaikai negalėjo atsidžiaugti sniegu ir krykštavo patenkinti.

Smagus būdas skaityti knygas

Pastaruoju metu, mudu su Angelo knygas skaitome taip: prieš versdami puslapį, bandome atspėti, kas gi toliau parašyta. Būna atspėjame tiksliai žodžius, būna pataikome apie ką kalbama, tik kitais žodžiais. Būna ir taip, kad pamirštame spėti, automatiškai perverčiame puslapį.

Pabandykit ir jūs ;)

Gamtos parke

Jau beveik paskutinę rudens atostogų dieną išsiruošėme su Dalios šeima į Gamtos parką "Granat". Buvom praktiškai pirmieji lankytojai, ir, apskritai, žmonių buvo tik vienetai, o laisvai lakstančių gyvūnų - šimtai.

Negalėjome atsitraukti nuo paršiukų. Maitinome juos džiovintais kukurūzais. Šypsojomės pilna burna, taip mums smagu buvo su jais.

Paskui patekome į miško zoną, kurioje karaliavo stirnos ir matėme lamų. O tos lamos tokios simpatiškos, kaip kokie maxi zuikiai jų snukučiai, ar taip jums neatrodo? Žodžiu maitinome tiek stirnas, tiek lamas. Į elnius kiek su pagarba žiūrėjome dėl jų galingų ragų.

Vaikams buvo labai smagu miške: kas statė tipi, kas karstėsi po medžius.

Piknikas mums irgi nusisekė. Kaip visada mudvi su Dalia iš anksto nesusitarusios į terbas įsidėjome skirtingų vaišių.

Žodžiu buvo ir skanu ir gera... Gera iš didžiosios G... Vis gi, nors esame technologijų kartos žmonės, ramybę ir patį/pačią save randame tik gamtoje/miške.

Perskaitytos knygelės (Rugpjūtis - Spalis 2017)

Skaitom, skaitom, ypač detektyvus ;)

Gronau gyvūnų parke

 Šiandien su Rasa ir vaikais pasidarėm popietinę išvyką į Gronau miestelį. Pradžioje vaikai išsidūko žaidimų aikštelėje, paskui...

... nusipirkom džiovintų kukurūzų ir pradėjome visus (na paukštelius ir gyvūnus) maitinti. Vaikų džiaugsmui nebuvo nei galo, nei krašto.

Niklas pastaruoju metu su dideliu užsidegimu varto knygelę "Kas pri...... kurmiukui ant galvos" (atsiprašau, jei vertimas netikslus). Tai gi, vos išvydęs tuziną kurmiarausių, jis tuoj puolė tikrinti, ar kur nesislepia kurmis ;) Buvo juoko mums.

Po Reken apylinkes

Likimas man davė dar vieną lietuvę draugę Rasą, čia Vokietijoje. Su ja ir vaikais šiandien praleidome nuostabią rudens dieną Reken miške. Laipiojom, piknikavom, ėjom tyrinėjimo keliu...

                         

... iki pat apžvalgos bokšto, nuo kurio mums atsivėrė gražus vaizdas.

Dar spėjom ir labai gražią cache (lobį) rasti netikrą konkorėžį - šį kartelį teko šiek tiek galveles pasukti ir šiek tiek  žinias panaudoti.