Tai gi, mes jau Dortmund stoty, laukiame kito traukinio, kuris mus nuveš iki Hannover.
Įlipę į šį greitąjį traukinį, mudu su Angelo mėgaujamės kelione, nes vagonas apytuštis, labai patogus (su staliukais) ir mums išlipimas "gresia" tik po daugiau nei dviejų valandų.
Gerai padarėme, pasiėmę pieštukų ir popieriaus - bepaišinėjant praskriejo geras pusvalandis. Tada mes pasistiprinome. Nepamenu, ką valgėme, vis gi ne vakar keliavome :D
Vėliau traukinio žurnale (jis dalinamas nemokamai) aptikome puslapėlį, skirtą vaikams. Labai smagiai Angelo atsakinėjo į mano skaitomus klausimus. Paskui jis pats man sugalvojo užduočių.
Laikas lipti! Mes jau Hannover. Mūsų laukia paskutinis kelionės etapas dar vienu traukiniu.
Galų gale mes pasiekiame kelionės tikslą - Oranžinius namučius. Nesitikėjote?
Garbės žodis, ir aš nemaniau (paantrinsiu Paprastai mamai Ingai) kad blog`o rašymas man atneš tokių netikėtų ir nuostabių draugysčių.
Kas dar nesuprato, mudu su Angelo važiavome pas Oranžinių namučių šeimininkę Eglę (ir jos šeimą), kurią aš pažinojau tik virtualiai!
Laukite tęsinio ;)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą