Turbūt daugiau nei po dešimties metų vėl įkėliau koją pas tėvelius į sodą.
Neatpažinau - medeliai virtę medžiais ir tiek daug vaiskrūmių... Prisiskynėme begales agrastų, juoduojų ir raudonųjų serbentų, bei aviečių.
Skanumėlis!
Angelo tuo metu buvo labai užsiėmęs: jis sraigėms, kurių ten devynios galybės, tuoj parūpino namelius iš plastmasinių vazonėlių, stebėjo, kaip sraigės iš jų išlenda ir paskui lipa namo siena į viršų.
Mes, aišku, žiūrėjome, kad Angelo per daug tų sraigučių nekankintų. Jam buvo smagu taip iš arti su sraigėmis bendrauti.
Gal čia būsimasis gamtininkas auga. Ką aš žinau :D
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą