Šį rytą po turbūt 30 metų pertraukos vėl gėriau beržų sulą. Skonis - kaip vaikystėje.
Paskui ėjome pasivaikščioti į miškelį prie namų. Jame prieš 24 metus esame palaidoję mūsų tragiškos lemties sulaukusį šuniuką. Bandžiau prisiminti, kur jį pakavojom. Tiksliai nebežinojau.
Vėliau Angelo išbandė kelias žaidimų aikšteles.
Tada suradome kelis lobius. Pats pačiausias buvo šis su Log knygele iš beržo tošies:
Neišduosiu jums tikslių koordinačių, kad nesugadinčiau jums Geocaching smagumo :D
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą