Vėl prisėdau prie savo puslapio. Rodos šiomis dienomis veiklos buvo daug mažiau, nei paprastai (sėdim namie, nes esam peršalę, už lango šalta ir lyja), bet kažkaip neprisiruošiau čia parašyti. Aišku aš pasižymėjau svarbesnius įvykius, tai dabar bandysiu iš nuotrupų kažką parašyti.

Praėjusią savaitę butų valdyba tvarkė mūsų namą (čia be mūsų gyvena dar keturios šeimos). Perdažė stogą ir pastogę, bei laiptinės sienas. Štai čia vaizdelis iš mūsų balkono. Darbas dar buvo pačiame įkarštyje. Žinot, kas pikčiausia?! Tokie geri orai buvo, o mes negalėjom džiovinti skalbinių balkone. Kai darbininkai pabaigė savo darbą, prasidėjo lietūs ohne Ende.

Mūsų miestelio prekybos centre buvo eksponuojama drakoniška valtis, ar kaip ją čia geriau pavadinus. O šį savaitgalį mūsų miestelio ežere vyks šios ir kitų panašių valčių lenktynės. Dalyvaus tiek mokiniai, tiek suaugę, tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Žiūrėsim, kaip mūsų sveikatėlė ir orai, nes tikrai labai norėtume būti žiūrovais visame tame kame.

 

Pastebėjau, kad Angelinui dabar įvairios dėlionės pats tas. Jau ir šią beveik pats vienas sudeda.

Štai kokias knygeles pasiskolinom iš bibliotekos šį kartelį:

Darželio grupės auklėtoja nupiešė mums aną kartą ant lapelio, ką šiam trečiadieniui turėjome atsinešti ( mat ji turėjo daryti ir darė braškinį tortą su vaikučiais) tik kad mes susirgom. Tai skambinau auklėtojai, ir pranešiau, kad mes, deja, dėl ligos nepasirodysim. Nenorėjau, kad jie visi liktų be grietinėlės, ir nebūtų kaip to torto daryti.

Interneto platybėse yra toks vienas blog`as, aš kurį kiekvieną sekmadienį atsidarau, kad sužinočiau naują Project 52 temą. Tame pačiame puslapį radau vieną konkursą. Kas nori jame dalyvauti, turėtų nupiešti, nulipdyti, išlankstyti ir pan. pelėdą.

Štai manoji:

Prizus įsteigė Ewas DaWanda-Shop.

Projektas 52. 18-oji savaitė. Mutprobe. (Drąsos reikalaujantis išbandymas)

Kaip žinia, drambliai be galo be krašto bijo net pačios mažiausios pasaulio pelytės. O čia... juk šios pelės milžinės, beveik dvigubai už mūsų drambliuką Heffalump didesnės! Manau, kad šis išbandymas sėkmingai išlaikytas ir užskaitytas. Sveikinam tave, Heffalump!

Kam įdomu, tai kepiau šias pelytes iš mielinės tešlos.

Šeštadienį šventėme gegužės pirmą mūsų parapijos bažnytėlėj, tiksliau jos kiemely. Kaip supratau, tai buvo Marijos ir derliaus šventė, jei klystu, pataisykit mane, kas žino, kaip iš tikrųjų yra. Ant gegužės medžio (Maibaum) rišome aukso spalvos kaspinus.

Angelino suspėjo ir skruzdėlynu susidomėti.

Vėliau ant popierinių širdelių rašėme, kaip mums elgtis, kad būtume geresni. Angelo ant savo širdelės irgi "rašė".

Po to užkabinome raudonas širdeles ant gegužės medžio.

Sekmadienį vėl apsilankėme toje pačioje parapijos bažnytėlėje. Angelino buvo vienas iš tų kelių vaikiukų, kurie lipo ant scenos (ten tokia labai moderni bažnyčia, visai ne kaip bažnyčia, ne sekta, tiesiog seserų vienuolių kaimelis) dėjo žvakutes ir skambino varpeliu.

Aną dieną prikepiau švilpikų. O jau jų skanumėlis!

Štai kokias knygeles iš bibliotekos dabar skaitome mudu su Angelino. Ir tėtis kartais prisijungia.

Nufotografavau ir nuostabiasias alyvas (vaizdas iš mūsų balkono).

Šį paukštuką darėme mudu su Angelino antradieninėje mokyklėlėje.

Kaip jau turbūt įpratote, vėl savaitinė ataskaita apie tai ką mes veikėme.

Sekmadienį pas mus svečiavosi Angelino draugė Lilav su tėveliais. Pavalgėm draugiškai pietus ir atsisveikinom vienam mėnesiui, nes jie kitą dieną ruošėsi skristi į Siriją, jų gimtinę. Angelo liko tą dieną be pietų miegelio. Bet vakare dar turėjo pakankamai jėgų pats ant savo kojų nueiti iki žaidimų aikštelės, esančios prie Max namų. (Atgal tai jį turėjau nešti, bet buvo lengviau, nei tikėjausi.)

Pagaliau prisiruošiau nufotografuoti ir jums parodyti avytes, besiganančias pievoje netoli mūsų. Tik jos baikščios, arti niekada neprieina.

Angelo pradėjo labai noriai dėlioti puzzle. Štai čia suranda poras.
 

O šita dėlionė Angelinui dar per sunki. Tai aš išimu penkias detales, o Angelino jas padeda į vietas ir t.t.

Ir kas gi nutiko... Angelo vieną detalių norėjo duoti tėveliui palaikyti, bet pataikė jam į akį... Žinokit dvi dienas tėtis nėjo darban, o aš kas dvi valandas tepiau jo vargšę akį įvairiais kremukais.

Trečiadienį mudu abudu su Luciano tik dviese mieste (pirmą kartą nuo tada, kai gimė Angelo) grožėjomės pavasariu ir valgėme ledus. Karts nuo karto dirstelėdavome į laikrodį, kad nepražiopsotume ir laiku pasiimtume Angelino iš darželio grupės.

Angelo trečiadieniniame daržely mums padarė drugelį (su auklėtojos pagalba):

Šią savaitę pas mus miestelio gatvėse rinkimų agitacija. Štai ką gavom aną dieną:
 
 

Penktadienį vakare ėjome pažiūrėti prie miestelio pilies, kaip puošiamas ir aikštėje pastatomas Gegužės medis (Maibaum).
Šventės akimirkos:

Vaikų choras.

Mažasis būgnininkas.

Puošiamas gegužės medis.

Gegužės medis jau iškeltas.

Jau po šventės. Ką matėme grįždami namo. Čia - užtvanka.

Nuostabiosios tulpės.

Štai čia žmonės savo sodely (baltame namely) augina baltus balandžius.

Pavasaris...

Štai keletas nuotraukų su Gegužės vainiku (Maitremse) ir kitomis pavasario akimirkomis.