Hoxfeld šventė

Šį kartelį dviračiais važiavome į Hoxfeld šventę.

Angelo pirmą kartą išbandė "ėjimą vandeniu" ar kaip ten jį - buvimą oro pripūstame kamuoly.

Dar viena Angelo premjera - laikymasis ant įniršusio ir besisukinėjančio "buliaus".

Po apylinkes

Šiandien mes vėl ant dviračių. Šį kartelį lekiam laukais link Raesfeld. Pakeliui sustodami fotografuojame gamtą - kas laukus, kas pelytes ir bitutes.

Vos spėjame atvažiuoti į Raesfeld, pradeda lyti kaip iš kibiro. Gerai, kad mes netoli Gamtos namų (a la muziejaus). Jame praleidžiame kelias valandas. Angelo susidomi mikroskopu. Juo tyrinėja medžio žievę ir lapus. Prieš pat muziejaus uždarymą nustoja lyti. Mums sekasi, ar ne? :)

Lietinga išvyka

Vėl mes namie nenusėdime - sumanėme iki Rhede, kur gyvena mūsų keli draugai, dviračiais nuvažiuoti. Nors ir buvo debesuota, bet labai stipraus lietaus ir perkūnijos mes tikrai nesitikėjome. Pakely praleidome gerą valandą autobuso stotelėje po stogeliu. Vėliau nuo lietaus slėpėmes dar kitoje autobusų stotelėje. Kaip gerai, kad jos mums pakely pasitaikė! 

Vos mums pasiekus kelionės tikslą, Rhede miestelį - išsigiedrijo ir daugiau tą dieną nelijo.

O pas draugus smagiai mes užkandžiavome sausainiais, ir gėrėme, kas arbatą, kas kakavą.

Potvynis

Jau senokai pastebėjau, kad pas mus didžiausi karščiai būna balandžio ir gegužės mėnesiais. Nuo birželio kaip pradeda lyti, tai galo nebūna. Šiemet, ypač ekstremaliai - buvo užtvindytas vienas miestelio rajonas ir parkas.

U ti ti ti, šalta!

Pas mus jau tikras ruduo. O kokie žvarbūs rytai!
Ta proga mudu su Angelo mielai deklamuojame J.Marcinkevičiaus eileraštuką “Rudens skundas”:


- U ti ti ti, šalta, --
Skundžiasi ruduo:
- Kas pasius man paltą,
Kas kepurę duos?
Kojos jau sušlapo,
Permerkė lietus.
Kas iš klevo lapų
Man pasius batus?

Lyja lyja lietus, per karaliaus pietus.

Lietui lyjant (o pas mus lyja taip dažnai ir netikėtai, kad be lietsargio nepatariama iš namų išeiti) Angelo deklamuoja arba dainuoja šias eilutes:

Lyja lyja lietus,
Per karaliaus pietus.
Karalienė knarkia (parodo, kaip ji knarkia),
Karaliukai verkia (parodo, kaip jie verkia).

Angelo ir lietus.

Kol prisiruošiau parašyti, apie tai, kaip Angelo linksmai per lietų su savo nauju lietsargiu žygiuoja, lietingos dienos - jau praeity. Artimiausias dvi savaites žada vien tik saulėtas dienas.

Angelo išmoko ir viena ranka laikyti lietsargį virš savo galvos, o kitą ranką man duoti (kai per gatvę einam ar pan.)

Angelo didžiausias noras - kad kiekvieną dieną lytų... Jis taip smagiai jaučiasi su botais, neperšlampama striuke ir kelnėmis, bei su savo lietsargiu su Žaibu Makvynu... :)