Muzikos mokykla

Kaip jau buvau minėjusi, Angelo savo darželyje trečiadieniais pradėjo lankyti Muzikos mokyklėlę.

Pagal muzikos mokytojos nurodymus, aš turėjau Angelui parūpinti vienspalvį drobinį maišelį, penalą su penkiais spalvotais pieštukais ir ploną dokumentų segtuvą.


Pinigėlius už vadovėlį turėjau įdėti į voką ir ant jo užrašyti Angelo vardą ir pavardę. Taip pat muzikos mokytoja norėjo turėti  vaikų nuotraukas - ji jas įsiklijuos į savo sąsiuvinį ir kas kartą apie kiekvieną iš vaikų parašys po porą pastebėjimų.


Praėjusį trečiadienį ir aš kartu su Angelo dalyvavau muzikos pamokėlėje. Viso buvo šeši vaikučiai. Ne visų mamytės ar tėveliai galėjo sudalyvauti užsiėmime. Buvome trys mamytės ir vienas tėvelis.


Smagu buvo neišpasakytai!
Mes visi, susikibę už rankų pradžioje turėjome eiti raudonu vilnoniu siūlu, išraizgytu po visas salės grindis, paskui juo šokuoti, bėgti, atbulomis eiti ir pan.

Tada kiekvienas vaikas gavo po raudono vilnonio siūlo  gabalą. Iš jo reikėjo išraizgyti įvairias formas, pvz. sraigę. Mudu su Angelo suraitėme mašiną. Kiti buvo padarę debesį, drugelį, ledų ragelį ir pan.


Paskui muzikos mokytoja dainavo ir grojo gitara dainelę apie sraiges ir bitutes. Mes, suaugusieji buvome sraigės (lėtai judėjome, kai apie jas dainavo), vaikai buvo bitutės (jie greitai lakstė, kai apie bitutes buvo dainuojama). Paskui mes apsikeitėme vaidmenimis.

Vėliau muzikos mokytoja vaikams pristatė muzikinį katiną (minkštą žaislą), kuris juos lydės per visas muzikos pamokėles. Tada kiekvienas vaikas gavo po vadovėlį, ant kurio viršelio puikavosi tas pats muzikinis katinas.


O tas raudonas vilnonis siūlas virto knygų skirtuku. Mes jį tiesiog įrišome į knygą (muzikos mokytoja parodė kaip).


Šiandien Angelo jau vienas (be manęs) keliavo į muzikos mokyklą. Įdomu, kokie bus šiandien jo įspūdžiai.

Vėl į darželį

Angelo jau trečia savaitė kaip lanko darželį. Jam - tai tretieji mokslo metai.


Tačiau šiemet Angelo lauks viena naujiena  - nuo rytojaus jis pradės lankyti muzikos mokyklėlę.

Kadangi norinčių yra, mokytoja iš miestelio muzikos mokyklos pati atvažiuos į Angelo darželį ir jame ves pamokėles vaikams (trečiadieniais po pusrytėlių).

Tėvams tai yra nepaprastai patogu: ir vaikas lavinamas, ir jo specialiai vežioti niekur nereikia.

Kaip ir kas tiksliau, pasakyti galėsiu rytoj, nes pačioje pirmoje pamokėlėje sudalyvausiu ir aš (kaip ir kitos mamytės ar tėveliai).


Rytojau, ateik greičiau!



p.s. apie vasaros atostogas dar visko nepapasakojau. Tikiuosi, kuo greičiau suspėti tai padaryti.

Dainelė "Vilkas ir 7 ožiukai".

Dar vasarą buvau užsiminusi apie labai mums patinkančią dainą "Vilkas ir 7 ožiukai".
Šį kartelį įdėsiu šios dainelės žodžius, o čia rasite ir pačią dainelę.
O čia - stalo žaidimą su vilku ir ožiukais.




Seną pasakų namuką gaubia sutema,
Septyni maži ožiukai žaidžia su mama.
Naktys šaltos, naktys ilgos, stūgauja šiaurys,
Pro langelį žiūri vilkas, beldžias į duris. (2k)


Priedainis:
Mama, muški vilką,
Muški vilko kailį pilką.
Mama, ir mes rageliais
Trenksim vilkui į dantis.


Au, įleisk, ožkele,
Au, man širdį gelia.
Taip tave myliu,
Kad apsakyt negaliu.


Me-e-e! Užteks žiūrėti, bėki, vilke, tu,
Nes gali nebesuspėti susirinkt dantų.
Baikite greičiau, vaikučiai, smailint ragelius,
Šiąnakt vilkui, tam besočiui, oi, kad klius, tai klius. (2k)


Byra stiklas, treška durys, triukšmas net baisu...
Tai ožkelė susidūrė su piktu vilku.
Ne, nenori vilkas pilkas grįžti į namus,
Oi, tai bus kautynės ilgos, oi tai mūšis bus. (2k)


Priedainis:
Mama, muški vilką,
Muški vilko kailį pilką.
Mama, ir mes rageliais
Trenksim vilkui į dantis.

Au, užteks, ožkele!
Au, man nosis gelia!
Taip daugiau nebus, ne ne!
Aš jau einu į namus!


Taip sugedo vilkui ūpas, taip širdy graudu.
Sėdi rūškanas prie upės be šešių dantų.
Sėdi piktas, susimąstęs, liūdi iš širdies,
Kur reiks aukso susirasti, kas dantis sudės? (2k) 

Kokia smagi savaitė! Atradome net dvi dar mūsų anksčiau neišbandytas žaidimų aikšteles. Viena - 9 min. kelio pėsčiomis nuo namų, kita apie 15 min. Jose laipiojimo, karstymosi ir čiuožimo konstrukcijos tokios aukštos, kad man iš karto kažkuo priminė Ketteler Hof, kur mes buvome pernai pavasarį. Žodžiu, tiek Max, tiek Angelo -tikri beždžioniukai. Mes paskui juos kopėm į tas aukštybes, o paskui visi spygaudami čiuožėm žemyn.
Štai nuotraukos tos tolimesnės žaidimų aikštelės. O kitos dar nesuspėjau nufotografuoti, kantrybės.

Po ilgų atostogų, vėl susimatėme su kitomis mamytėmis ir vaikučiais žaidimų grupėje. Angelo iš arčiau apžiūrėjo vos kelių savaičių Amy broliuką Sam. Man buvo puiki proga paaiškinti Angelinui, ką šis mažylis moka, tiksliau, kiek jam dar daug visko reikės išmokti.

O trečiadienį darželio grupės auklėtoja man pagyrė Angelo sakydama, kad jis jau pradeda šnekėti vokiškai, ir kad viską jau supranta, kas jam sakoma. Ooo geras!


Jau n-tąjį kartą mudu su Angelino kepėme varškės bandeles. Tos trys mažutės - Angelo darbas.

O štai ketvirtadienį mes (Max ir jo mama, Angelo ir aš) pasidarėm miestelio parke pikniką. Aš iškepiau devynias galybes Toast Hawaii.

Prieš tai nepamiršom balta duonele pamaitinti antyčių. Pasigrožėjom ir kitais parko paukščiais.

Angelo vakarais prieš užmigdamas garsiai lovoje pats su savimi aptaria dienos įvykius. Tik ir girdisi pro uždarytas duris, tai Max... tai paperelle (antytės), tai Spielplatz (žaidimų aikštelė) ir pan.

Dažnai pasidarome pomidorų, agurkų salotas su svogūnų laiškais iš mūsų balkono. Gėris!

Štai kokį koncertą pas mus galima išgirsti pavakariais pro atidarytą virtuvės langą (jei jis uždarytas, absoliučiai nieko nesigirdi).

Vos nepamiršau, dalyvaujame Ernsting`s Family piešinių ir fotografijų konkurse. Taip norėtume patekti į kalendorių :)

Štai kiek dar visko prisiminiau, ko dar nesu pasakojus.
Su Angelino einu į rūsį skalbti. Jis kantriai palaukia, kol aš skalbimo mašiną pakrausiu, įdėsiu miltelių ir minkštiklio, tada Angelo paspaudžia paleidimo mygtuką. Įdomiai jis skalbimo mašiną vadina "bu bu bu tite". Ir dar su rankute parodo kaip ji sukasi.

Prieš metus Angelino dar nei vieno dantuko (jei neskaičiuosim 2 vos vos išlindusių) neturėjo. O dabar jų turi net 12!

Kai aš skaitau kokį žurnalą, ir Angelo prisistato. Jei mato, kad mažai tame mano skaitale paveiksliukų, tai kokią savo knygelę atsineša ir įsitaiso šalia manęs. Vis man rodo, ką joje mato.

Jeigu Angelino pats išsipurvina, ar pamato kažką nešvaraus, tai taip įdomiai išsireiškia "fu fu fu poko (=sporco) (nešvaru)".

Jeigu klausomės kokios muzikos ar šiaip dainų, jei tuo metu dainuoja vaikai, Angelo tai pastebi, ir man sako "bimbo".

Kai aš lankstau rūbus, Angelino smalsiai mane stebi, ir komentuoja kieno rūbą aš tuo metu lankstau. Puikiai žino, kuris tėvelio, kuris mamos, o kuris jo. Tik jei mano juodas kelnes pamato, galvoja, kad tai Luciano, nes jis paprastai vien juodas kelnes nešioja.

Angelino jau beveik moka persižiegnoti, pabaigoj gražiai sudeda rankutes ir pasako "Amen".

Kai vakaras ateina, prieš miegą, paraginu Angelo sudėti žaisliukus į vietą. Jis žino, kur reikia knygeles dėti, kur kaladėles, o kur minkštus žaisliukus. Aš jam truputį padedu tvarkytis. Pastebiu, kad kas kartą Angelino vis greitesnis būna.

Vakar mes su Angelo labai šaunias ir modernias lesyklėles pagaminom.

Į formą Angelino pridėjo žemės riešutų ir apelsino skiltelių. Aš užpyliau šaltu vandeniu ir padėjau į šaldymo kamerą. Vėliau, panašiai, dar vieną formą pripildžiau.

Šiandien pakabinom abi valgomas lesyklėles parke ant medžio.

Taip pat, šiomis dienomis su Angelino gliaudėm žemės riešutus. Ir valgėm.