Mūsų balkone augęs "kačiukų" medelis šaltos ir ilgos žiemos neišgyveno. O man taip norėjosi Angelui gyvai parodyti, kokie tie žilvičiukai panašūs į tikrus katinėlius savo minkštumu (Angelo dievina A. Matučio eilėraštuką apie netikrus kačiukus - žilvičiukus.) Aną savaitę pagaliau pasitaikė proga. Angelo jei būtų galėjęs, tai tikrai būtų pilnas kišenes tų minkštuoliukų prisikišęs. Aš jam tik vieną leidau nuskinti...
2011 m. kovo 19 d., šeštadienis
Žilvičiukai.
Mūsų balkone augęs "kačiukų" medelis šaltos ir ilgos žiemos neišgyveno. O man taip norėjosi Angelui gyvai parodyti, kokie tie žilvičiukai panašūs į tikrus katinėlius savo minkštumu (Angelo dievina A. Matučio eilėraštuką apie netikrus kačiukus - žilvičiukus.) Aną savaitę pagaliau pasitaikė proga. Angelo jei būtų galėjęs, tai tikrai būtų pilnas kišenes tų minkštuoliukų prisikišęs. Aš jam tik vieną leidau nuskinti...
2011 m. kovo 18 d., penktadienis
Kišeninės vaikiškos knygelės.
Sausio mėn. pabaigoje, didžiosios nuolaidų savaitės metu, už centus nupirkau gal apie 40 kišeninių vaikiškų knygelių. Savo rankinuke vienu metu jų turiu apie 4-5 ir jas skaitau Angelinui autobuse, kai važiuojam į ledainę ir grįžtam iš jos. Paprastai vien bevažiuojant į vieną pusę mes perskaitom po knygelę, kartais ir po dvi. Angelinui patinka klausytis tos pačios istorijos ir po kokius tris kartus. Man pačiai vienas per tą patį greitai suspėja atsibosti, tai vis stengiuosi pasirūpinti dar neskaitytomis (ar jau pamirštomis) knygelėmis.
2011 m. kovo 16 d., trečiadienis
Mama, atsargiai - ryklys!
Pasirodo, kad ryklių būna net ir ten, kur jų visai neturėtų būti pvz. autobusų stotelėje ant suoliuko.
Aną dieną aš taip džiaugiausi pasiekusi stotelę ir jau norėjau sėstis ant suoliuko, bet mane sulaikė Angelo, sakydamas:
- Mamma, attenzione c`è uno squallo sulla panchina. (Mama, atsargiai, ryklys ant suoliuko.)
2011 m. kovo 15 d., antradienis
48 valandos miegų karalystėje.
Praėjusį savaitgalį aš visa peršalusi, nusilpusi praleidau lovoje. Ir Angelo nuo manęs neatsiliko. Atkrito ar nebuvo iki galo pasveikęs?
Pavalgėm pusryčius, ką ten pavalgėm - paknebinėjom, vėl į lovą. Iki pietų pasnaudėm, per pietus bandėm kelis kąsnius nuryti, ne kaip sekėsi, vėl į lovą. Taip drybsojom miegodami ir miegojom drybsodami iki vakarienės, kurios mums visai nesinorėjo. Naktį ilgai miegojom neprabusdami. Sekmadienį vėl ta pati dainelė kaip ir šeštadienį, tik gal kiek linksmesne gaida.
Mūsų katinėlis Zoro pradžioje džiaugėsi, kad mes namie. Murkdamas ir jis įsitaisė miegoti šalia mūsų ne kartą ir ne kitą. Vėliau alkanas serenadas dainavo, o man ne iš pirmo karto pavykdavo atsikelti jo pašerti, nes ant kojų visai nesilaikiau.
Siaubingas savaitgalis...
2011 m. kovo 11 d., penktadienis
Dar viena naktis be miego.
Iš trečiadienio į ketvirtadienį mes visi trys labai mažai ir blogai miegojome. Angelo karščiavo. Temperatūra jam buvo pakilus net iki 39,7 °C. Ryte apsilankėme pas gydytoją. Jis Angelui diagnozavo aukštos temperatūros virusinę infekciją (kažką panašaus). Vakar vakare Angelo dar šiek tiek karščiavo, bet naktį gerai išmiegojo. Šiandien po pietų jau temperatūros neturėjo. Valgė mažai, šiandien gal kiek daugiau, bet skysčių daug gėrė.
Aš nei vakar, nei šiandien nedirbau. Abi dienas Angelo miegojo pietų miego. Šiandien po pietų aš spjoviau į visus namų ruošos darbus ir priguliau bei valandžiukę nusnaudžiau su Angelo. Kaip gera buvo!
Labels:
bemiegė naktis,
ligos,
temperatūra
2011 m. kovo 9 d., trečiadienis
Kodėl aš taip anksti aną rytą keliausi?
Pašoviau į orkaitę pasta al forno, tai dabar galiu tęsti pasakojimą, apie tą rytą, kai man "nesimiegojo".
Iš vakaro žiūrėjau itališką "Grande Fratello". Miegoti nuėjau tik apie 1:00 nakties, o jau 5:20 suskambo pirmasis žadintuvas... Vis gi iš lovos išlipau tik po trečiojo. Didžiuojuosi savimi, kad atsispyriau pagundai toliau miegoti, o buvo tikrai nelengva.
Taip anksti keliausi todėl, kad man reikėjo paruošti pusryčius visai Angelo grupei, mat tą dieną daržely buvo švenčiamas jo gimtadienis. Per tikrąjį jo gimtadienį grupės dvynukai šventė savo gimtadienį, nes ir jie abu gimę tą pačią dieną kaip ir Angelo, tik trimis metais anksčiau.
Šiaip ana savaitė buvo pilna renginių, pirmadienį darželis buvo uždarytas, tai taip išėjo, kad Angelo gimtadienis nusikėlė į antradienį.

Štai kokį sąrašiuką (ko reikėtų pusryčiams) man davė Angelo auklėtoja:

Bandeles kepiau namie. Prireikė nemažai laiko, nes trys pašovimai buvo ar kaip ten jie. Kadangi labai mėgstu užsižiopsoti ir sudeginti bandeles (ne visada prisimenu, kad laikmatį reikia nusistatyti), tai buvau labai atsargi - nė žingsnio nesitraukiau nuo orkaitės.
Dar man reikėjo supjaustyti vieną raudoną ir vieną geltoną papriką, agurką (tą ilgą) ir morkas. Gražiai paserviruoti dešrytę (kadangi ji iš kiaulienos, tai keli vaikai dėl tikėjimo jos nevalgė) ir sūrį. Obuolius pati auklėtoja daržely supjaustė. Štai kelios nuotraukytės, darytos tą rytą namuose.



Taip man patiko ankstyvas rytas tyloje, kad net nebenorėjau žadinti Angelo :) Vos mudu su vaišėmis spėjome įžengti į darželį, nueiti į tualetą, jau ant Angelo galvos puikavosi gimtadienio karūna.
Keli žodeliai apie gamtos reikalus, jei jau užsiminiau apie tualetą:
Angelo nuo vasario pabaigos jau be pampersų dieną vaikšto. Žinau, Lietuvoje kitos normos, bet Vokietijoje tai absoliučiai normalu. Niekas čia vaikų nestresuoja ir pačios mamos nesinervuoja be reikalo.
Moksliškai įrodyta, jog vaikai išmoksta šlapimą sulaikyti ir apskritai suprasti, kad nori ant puoduko, tik apie trečiuosius metus. Angelo nuo pat pirmosios dienos be pampersų, man PATS pasako, kada ant puoduko nori. Pirmomis dienomis atsitikdavo po vieną dvi nelaimes, bet nuo kokios ketvirtos dienos jų nebeliko.
Nesuprantu tų mamyčių, kurios kas pusvalandį sodina mažulytį vaiką ant puoduko ir didžiuojasi, kad jų vaikas jau ant puoduko daro. Jei jis pats nepasiprašo, tai juk nesiskaito!
Iš vakaro žiūrėjau itališką "Grande Fratello". Miegoti nuėjau tik apie 1:00 nakties, o jau 5:20 suskambo pirmasis žadintuvas... Vis gi iš lovos išlipau tik po trečiojo. Didžiuojuosi savimi, kad atsispyriau pagundai toliau miegoti, o buvo tikrai nelengva.
Taip anksti keliausi todėl, kad man reikėjo paruošti pusryčius visai Angelo grupei, mat tą dieną daržely buvo švenčiamas jo gimtadienis. Per tikrąjį jo gimtadienį grupės dvynukai šventė savo gimtadienį, nes ir jie abu gimę tą pačią dieną kaip ir Angelo, tik trimis metais anksčiau.
Šiaip ana savaitė buvo pilna renginių, pirmadienį darželis buvo uždarytas, tai taip išėjo, kad Angelo gimtadienis nusikėlė į antradienį.
Štai kokį sąrašiuką (ko reikėtų pusryčiams) man davė Angelo auklėtoja:
Bandeles kepiau namie. Prireikė nemažai laiko, nes trys pašovimai buvo ar kaip ten jie. Kadangi labai mėgstu užsižiopsoti ir sudeginti bandeles (ne visada prisimenu, kad laikmatį reikia nusistatyti), tai buvau labai atsargi - nė žingsnio nesitraukiau nuo orkaitės.
Dar man reikėjo supjaustyti vieną raudoną ir vieną geltoną papriką, agurką (tą ilgą) ir morkas. Gražiai paserviruoti dešrytę (kadangi ji iš kiaulienos, tai keli vaikai dėl tikėjimo jos nevalgė) ir sūrį. Obuolius pati auklėtoja daržely supjaustė. Štai kelios nuotraukytės, darytos tą rytą namuose.
Taip man patiko ankstyvas rytas tyloje, kad net nebenorėjau žadinti Angelo :) Vos mudu su vaišėmis spėjome įžengti į darželį, nueiti į tualetą, jau ant Angelo galvos puikavosi gimtadienio karūna.
Keli žodeliai apie gamtos reikalus, jei jau užsiminiau apie tualetą:
Angelo nuo vasario pabaigos jau be pampersų dieną vaikšto. Žinau, Lietuvoje kitos normos, bet Vokietijoje tai absoliučiai normalu. Niekas čia vaikų nestresuoja ir pačios mamos nesinervuoja be reikalo.
Moksliškai įrodyta, jog vaikai išmoksta šlapimą sulaikyti ir apskritai suprasti, kad nori ant puoduko, tik apie trečiuosius metus. Angelo nuo pat pirmosios dienos be pampersų, man PATS pasako, kada ant puoduko nori. Pirmomis dienomis atsitikdavo po vieną dvi nelaimes, bet nuo kokios ketvirtos dienos jų nebeliko.
Nesuprantu tų mamyčių, kurios kas pusvalandį sodina mažulytį vaiką ant puoduko ir didžiuojasi, kad jų vaikas jau ant puoduko daro. Jei jis pats nepasiprašo, tai juk nesiskaito!
2011 m. kovo 8 d., antradienis
Dar keli žodeliai apie Angelo gimtadienį ir apie praėjusį karnavalą.
Vakar prieš pietus mums su Angelo pasitaikė reta proga pamatyti nuošalia miestelio gatvele važiuojančią karnavalo mašiną ir gal 50 žmonių (moterų, vyrų, vaikų) apsirengusiais taip, kaip rengiasi Pepė Ilgakojinė. Vaizdas buvo nerealus. 50 Pepių Ilgakojinių vienoje vietoje. Negalėjau nesišypsoti. Mums jie kiek saldumynų paberė ant šaligatvio. Mes tik dviese su Angelo buvom, o jų 50. Įsivaizduokit :D
O autobuse (kai važiavome vakare namo iš ledainės) matėme vieną vyrą - beždžionę. Pradžioj jis be tos beždžioniškos galvos/kapišono sėdėjo, tai Angelui nelabai įdomu buvo. Kai po kažkiek laiko tas vyras ir veidą užsidengė, tai Angelo į jį spoksojo, neatitraukdamas akių.
Paminėsiu, kad aną savaitę, ledainėje, mus abu su Angelo aplankė Dalia, Mathis ir Jana. Jie pasveikino Angelino su praėjusiu gimtadieniu. Mes smagiai pasišnekučiavom lietuviškai, tuo metu klientų nebuvo. Mathis mielai valgė braškinius ledus, Jana - Stracciatella ir braškinius. Tuo tarpu Angelo vis zyzė, kad ir jis dar ir dar ledų nori (nors kas dieną jų valgo, niekaip neatsivalgo).
O čia vakarykštis Angelo perliukas:
"Supykstu" aš ant Angelo. Dėl ko - neprisimenu. Angelo meiliai manęs atsiprašo "Scusa mamma" (atsiprašau, mama) ir duoda man bučkį į žandą. Paskui man šypsodamasis sako:
- Siamo due innamorati. (Esame du įsimylėjėliai).
Kažkoks deja vu, rodos jau vieną kartą buvau tai iš jo išgirdusi, nepamenu visai, gal jau kartojuosi berašydama.
O šį rytą aš keliausi labai anksti: pirmasis žadintuvas nuskambėjo 5:20, trečiasis - 5:40 (bijojau pramiegot, nes aš labai mėgstu išjungti žadintuvą ir nesikelti). Kitame įraše paaiškinsiu, kodėl :)
Labels:
karnavalas,
ledai,
ledainė,
lietuvių kalba,
perliukai,
šnekutis
2011 m. kovo 6 d., sekmadienis
Karnavalas.
Šį ketvirtadienį Angelo darželyje buvo švenčiamas karnavalas. Auklėtojos pavirto musmirėmis, berniukai - daugiausiai piratais (Angelo irgi), indėnais, kaubojais, gaisrininkais ar policininkais, mergaitės - princesėmis ar fėjomis.
Nors, tiesą sakant, mačiau ir vieną piratę, vieną kaimietę/valstietę, vieną klounę ir vieną liūtę.
Tą dieną vaikučiai pusryčiavo "Stebuklų girios" kavinukėje (t.y. muzikos kambary), o salėje, skambant linksmai muzikai, galima buvo ir pašokti, kaip tikroje diskotekoje.
Prisipažinsiu, kad aš dar nei kartą nebuvau persirengusi per karnavalą, bet man labai patiktų indėnės kostiumas. Ir Angelinui norėčiau tokį kitiems metams nupirkti.
Karnavalas tęsis iki pirmadienio. Štai šiandien iš ledainės mudu su Angelo grįžinėjome namo autobusu kartu su grupele vikingų ir vikingių (nors jie visi iš tikrųjų vyrai buvo :) Prieš mus sėdėjo vienas vikingas. Angelui labai norėjosi jo ragus pačiupinėti :D
O jūs ar šventėt ir kaip atšventėt?
Labels:
autobusas,
fėjos,
indėnai,
karnavalas,
klounas,
ledainė,
piratai,
policininkai,
princesės,
šventės,
vaikų darželis,
vikingai,
Vokietija
2011 m. kovo 5 d., šeštadienis
Angelo 3-asis gimtadienis.
Mūsų Angelui kovo 2-ąją dieną suėjo 3 metukai. Taip atrodė jo gimtadienis tortas:
O čia dovanėlės:
* Kaladėlių dėlionė (6 paveiksliukai) su Žaibu Makvynu:
* 3 knygelės "Žaislų istorija":
Angelo Kaubojų Vudį rado per Kalėdas po eglute (kartu su šiuo loto/memo), o visus tris filmukus "Žaislų istorija" matė sausio mėnesį.
Net nebežinau kieno jis didesnis fanas pasidarė ar Žaibo Makvyno, ar Kaubojaus Vudžio.
Atsiprašau už tokias padrikas mintis, bet jau savaitė kaip vėl dirbu. Po ilgų atostogų nepaprastai sunku įsijungti į darbo ritmą. Bet kaip nors. Niekur nedingsiu :)
Kaip mane nustebino Angelo savo gimtadienio rytą - mane stipriai apkabino ir man sušnabždėjo "myliu, myliu, myliu". Paprastai jis jausmų žodžiais neįvardina.
Kas dar nutiko tokio įdomesnio. Prisiminiau - per savo gimtadienį Angelo pirmą kartą važiavo antrame dviaukščio autobuso aukšte ir kaifavo viską iš aukšto matydamas, kaip žirafa.
O čia - apie Angelo 2-ąjį gimtadienį.
2011 m. kovo 1 d., antradienis
Venecijos karnavalo kaukės ir kostiumai.
Prieš kelias dienas mudu su Angelo apžiūrinėjome, grožėjomės ir stebėjomės Venecijos karnavalo kaukėmis ir kostiumais... mūsų miestelio prekybos centre:







Paskui aš visą vakarą Angelinui pasakojau apie Veneciją, jam sakiau, kad mielai sugrįžčiau ten ir ketvirtą kartą (ir jį pasiimčiau), tik šį kartelį norėčiau pačiame Venecijos karnavale sudalyvauti.
Video apie Veneciją ir apie Venecijos karnavalą.
Paskui aš visą vakarą Angelinui pasakojau apie Veneciją, jam sakiau, kad mielai sugrįžčiau ten ir ketvirtą kartą (ir jį pasiimčiau), tik šį kartelį norėčiau pačiame Venecijos karnavale sudalyvauti.
Video apie Veneciją ir apie Venecijos karnavalą.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
