48 valandos miegų karalystėje.

Praėjusį savaitgalį aš visa peršalusi, nusilpusi praleidau lovoje. Ir Angelo nuo manęs neatsiliko. Atkrito ar nebuvo iki galo pasveikęs?

Pavalgėm pusryčius, ką ten pavalgėm - paknebinėjom, vėl į lovą. Iki pietų pasnaudėm, per pietus bandėm kelis kąsnius nuryti, ne kaip sekėsi, vėl į lovą. Taip drybsojom miegodami ir miegojom drybsodami iki vakarienės, kurios mums visai nesinorėjo. Naktį ilgai miegojom neprabusdami. Sekmadienį vėl ta pati dainelė kaip ir šeštadienį, tik gal kiek linksmesne gaida.

Mūsų katinėlis Zoro pradžioje džiaugėsi, kad mes namie. Murkdamas ir jis įsitaisė miegoti šalia mūsų ne kartą ir ne kitą. Vėliau alkanas serenadas dainavo, o man ne iš pirmo karto pavykdavo atsikelti jo pašerti, nes ant kojų visai nesilaikiau. 

Siaubingas savaitgalis...