Apie triusikėlius, būsimus vaikus, geltoną "vabaliuką" ir nešvarią nosinę.

Angelo ryte maunasi triusikėlius su dinozaurais. Jie jam dar nematyti, todėl manęs teiraujasi, ar šie triusikėliai iš vaikų darželio.

Paaiškinsiu jums, kodėl jis tokį klausimą man uždavė. Kartą nutiko, kad auklėtoja nuvedė Angelo į tualetą, bet blogai (nepakankamai žemai) jam džinsus ir triusikėlius numovė, tai ir sušlapo tiek triusikėliai, tiek džinsai nabagai, tiek kojinės. Mano paliktame atsarginių rūbų maišelyje auklėtoja kitų triusikėlių nerado (nepamatė), tai užmovė Angelinui darželinius.

Aš Angelui atsakau, kad šie triusikėliai - jo, ir kad jis jų tikrai nemažai turi, gal net 10. O skaičius dešimt Angelui labai patinka. Kai jo paklausi (kartais ir net klausti nereikia), kiek jis užaugęs vaikų norės turėti, tai jis būtinai atsakys, kad dešimt.

Tą rytą apie triusikėlius jau nebekalbame. Angelo man jau kokį dvidešimtąjį kartą (rimtai!) sako, kad jis užaugęs norės turėti dešimt vaikų, ir kad jie visi bus berniukai vardu Angelo. O štai jis pats, kai bus tėtis, bus vardu Luciano (kaip jo tėtis) :D

O mes jau papusryčiavom, bei žygiuojam į darželį. Už sankryžos pro mus pravažiuoja geltonas VW vabaliukas (kaip ir beveik kiekvieną rytą, kai šiek tiek vėluojam). Angelo tuoj pat man skaudančia širdele sako, kad pernai smėlio dėžėje jis pametė tokį patį, tik žaislinį automobilį. Aš palinksiu galva.

Už keliolikos žingsnių Angelo prašo nosinės, nes jam varva nosis. Panaudotą nosinę liepiu jam įsikišti į kišenę, su mintimi, kad jei dar kartelį Angelui varvės nosis iki kol pasieksim darželį, tai galėsim vėl tą pačią nosinę panaudoti. Angelo viską savaip supranta. Man aiškina, kad šia nosine galės kokiam kitam vaikučiui nušluostyti nosį... :D