Angelo ir debesys.

Angelo džiaugiasi, kada dangus pasipuošia baltais pūkuotais debesėliais. Tada jis nieko nelaukdamas "virsta" piemenėliu ir gano debesines aveles, ryklius, krokodilus, tigrus, mašinas, raganas ir t.t.

Milžinai iš šieno.

Kiek kartų mudu su Angelo autobusu pravažiavome pro šių jaunųjų porą iš šieno, kol kartą, neatsispyrėme pagundai jų iš arti apžiūrėti ir nusifotografuoti ;)

O jūs ką būtumėte darę?

Angelo pirmasis nuosavas raktas.

Vakar berašydama apie Angelo dviratį be pedalų (Laufrad), pamiršau paminėti, kad mes Angelui padovanojom ir jo pirmąjį raktą (nuo dviratuko spynelės užrakto). Raktų pakabuką jis turėjo jau seniai, net nebepamenu iš kur.

Žodžiu, vaikiukui buvo dvigubas džiaugsmas, tiek dviratukas, tiek raktas, ir ne bet koks, o nuosavas (Angelo eina iš proto dėl raktų)!

Punkt, Punkt, Komma, Strich arba Angelo deklamuoja vokiškai.

Viena ponia, dirbanti Vokietijos geležinkeliuose, užsuka į ledainę, kurioje aš dirbu, net po 2 kartus per dieną. Kas kartą užsisako (kartais valgo ledainėje, kartais išsinešimui nori) Joghurt Ananas Becher. Pasirodo yra žmonių, kurie suvalgo ledų daugiau už mane :D

Mudu su Angelo labai su šia ponia susidraugavom. Štai aną dieną ji Angelui pripaišė kačiukų į sąsiuvinį, besakydama smagias eiles:

Punkt, Punkt, Komma, Strich,
Fertig ist das Mondgesicht,
Zwei lange, lange Ohren,
Ein Kind wird uns geboren,
Ritzeratze, Ritzeratze,
Fertig ist die Miezekatze.

Paskui ji man ant lapiuko užrašė šio smagaus eilėraštuko žodžius, parodydama, kaip reikia pagal juos katytę piešti.

Tiek Angelo, tiek aš jau išmokome šias eilutes ir linksmai jas deklamuojame.

Angelo ir jo Laufrad (dviratukas be pedalų).

Angelo jau važinėjasi savo dviratuku be pedalų. Kas dieną (na beveik) tam skirti laiko galime vos 10-15 minučių, bet tuo vis tiek džiaugiamės. Laukiam nesulaukiam, kada Angelo išmoks gerai ir greitai juo važinėtis. Tada trauksime visi trys ratuoti į kelią.

3 dėlionės vienoje dėžutėje.

Kai Angelo užsimano dėlioti šias tris dėliones, tai pirmiausia jam reikia atsirinkti, kurios detalės kuriam puzzle priklauso:

Įvykdęs šią smagią užduotį, Angelo dažniausiai imasi tos dėlionės, kurios pirmame plane - Ponas ir Ponia Bulvės. Paskui, kitų dviejų.

Prisipažinsiu, kad kartais, kai pamatau kokią detalę Angelo laiko rankoje, nesuspėju sugalvoti kur jos vieta, o jau Angelo ją suranda. Arba būna galvoju, vai ten tikrai ta detalė nekibs, kur Angelo ją deda, bet ten būtent jos vieta būna, ne kitur!

Mokinys pralenkė mokytoją.... :D Taip ir turi būti!

Projektas "5 pojūčiai".

Angelo daržely su šauniąja savo auklėtoja padarė savo pirmąjį rimtą projektą apie penkis pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Nieko sau!

Klevo nosiukai.

Prieš kelias dienas man pasitaikė proga Angelui parodyti, kaip aš dar būdama maža mergaitė, žaisdavau su klevo vaisiais a la nosiukais.

Prie Angelo darželio prisirinkom, kiek tik tilpo mums į saujas klevo sparnavaisių, paskui, stotelėje belaukdami autobuso pasipuošėm nosiukais :D Smagumėlis!

Bebenčiukas ir kvailutė.

Jau gera savaitė, kaip Angelo vakarais prieš miegelį jokios kitos pasakos nenori klausytis, tik apie Bebenčiuką ir kvailutę.

Jam ypač patinka šios eilutės, kurias jis jau labai gražiai padeklamuoti moka (tiek Bebenčiuko sesutės, tiek raganos balsais):

*
Kada sesutė šaukia savo broliuką pietų:

— Ė! 0! Ū! Bebenčiuk!

Atsiirk, neužtruk!

Šen, broleli, pietų!

Šen žuvelių keptų!

*
Kaip ragana šaukia Bebenčiuką savo storu balsu (Angelo jas storu balsu deklamuoja):

— Ė! 0! Ū! Bebenčiuk!

Atsiirk, neužtruk!

Šen, broleli, pietų!

Šen žuvelių keptų!

*
Kaip ragana į kalvį kreipiasi, kad jai jis paplonintų liežuvį:

— Kalvi, kalvi,

Raudongalvi,

Aš tau duosiu marių žuvį,

Tu paplonink man liežuvį.

*
Kada ragana jau plonu balsu šaukia Bebenčiuką:

— Ė! U! U! Bebenčiuk!

Atsiirk, neužtruk!

Šen, broleli, pietų!

Šen žuvelių keptų!

p.s. čia rasite visą K.Kubilinsko pasaką "Bebenčiukas ir kvailutė".

Ten kur teka upė Nilas, ten gyvena krokodilas.

Paskutiniu metu Angelo negali ramiai praeiti pro kanalizacijos dangčius: būtinai įkiš pirščiuką tiek į vieną, tiek į kitą jų skylutę (koks džiaugsmas, jei jų daugiau nei dvi :D), paskui man paslaptingu balsu sušnibždės, kad ten ryklys arba krokodilas gyvena.

Dėl šių dviejų plėšrių gyvūnų Angelo tiesiog eina iš proto. Jų nesibijo, vos tik kas ir apie juos išsijuosęs šneka ir šneka. Angelo įsidėmėjo ryklį, kai mes dar šią žiemą žiūrėjome animacinį filmuką apie žuviuką Nemo. O iš kur krokodilą pasigavo, tai suku galvą, niekaip nesugalvoju.

Spėkite, kokią dainelę, labai į temą, sugalvojau padainuoti Angelui? O gi apie krokodilą, gyvenantį Nilo upėje:

Ten kur teka upė Nilas,
Ten gyvena krokodilas.
Krokodilas išsižiojo
Ir nukando tėtei/mamai/Angelui koją/ranką.

Kartais Angelo manęs paprašo, kad padainuočiau dainelę apie tai, kaip krokodilas nukando mašinai ratą... Kur gi aš dingsiu - dainuoju :D

Angelo mokosi šias eilutes deklamuoti, bet truputuką persistengia, nes per daug dažnai kartoja žodį "krokodilas" ir jį įterpia net ten kur visai jo nereikia :)

O jūs gal žinote kokį smagų eilėraštuką apie ryklį? Ačiū ;)

p.s. beieškodama krokodilo nuotraukos interneto platybėse, užtikau šį keptą krokodilą. Gražumėlis! Kai turėsiu laiko, būtinai jį iškepsiu Angelui.