Angelo ir aliejinės kreidelės.

Šį vakarą įdedu Angelo aliejinėmis kreidelėmis tapytą paveiksliuką, apie kurį buvau jau kartelį užsiminusi.

Eksperimentuojame su spalvomis.

Pasiėmę į rankas Astos Dovydėnaitės knygą "Spalvos ir spalviukai", mes ne vien tik ją skaitėme, bet ir patys "pasitikslinome" kokias spalvas gausime sumaišę dvi (iš trijų) pagrindinių.

*

*

Pasakėlė tavo delne.

Šią stebuklingą lopšinę mudu su Angelo tiesiog dieviname. Galime iki begalybės jos klausytis ir/ar ją dainuoti bei niūniuoti.


Vakaro tyla
Apgaubė namus.
Šviesos namuose
Gęsta pamažu.

Jau naktis arti
Ir pasakų keliai nežinomi,
M-m.


Užsimerk ir miegok,
Sapnas tuoj ateis,
Apkabins tave.


Užsimerk ir miegok,
Niekas netrukdys,
Pasakėlė tavo delne.



Sapnas tau atneš
Paukščius kalnuose,
Miegančias žvaigždes,
Vėją laukuose.

Ir gražias dainas,
Kurias kasdien dainuoja tau mama,
M-m.



Užsimerk ir miegok,
Sapnas tuoj ateis,
Apkabins tave.


Užsimerk ir miegok,
Niekas netrukdys,
Pasakėlė tavo delne.




Šios lopšinės galite pasiklausyti šioje sveitainėje.

Apie Lėlių teatrą (tęsinys).

Kai prieš kelias dienas rašiau įrašą apie Lėlių teatrą ir namudinį spektaklį apie Raudonkepuraitę, visai buvau pamiršusi apie turimas nuotraukas. Nors pavėluotai, bet įdedu jas dabar:

Čia priėjo Angelo ir tarė.

Šifruoju, kokius gi įdomesnius Angelo pasisakymus esu užsirašiusi mobiliajame telefone. Pradedu nuo šių metų balandžio mėnesio įrašų.


*
Mudu su Angelo, lietui lyjant, kalbėjome po kokiu stogu galima pasislėpti, kad nesulytume: po namo, po autobuso, po stotelės stogu - nesušlapsime.
Tada Angelo gerai pastebėjo, kad lietsargis stogo neturi (it. L`ombrello non ha tetto) bet po juo pasislėpti irgi galima :)


*
Atėjus laikui miegoti, Angelo man pareiškė, kad:
- Non voglio leggere il sacco con la fiaba. (Nenoriu skaityti miegmaišio su pasaka.)
O norėjo pasakyti "pasakos su miegmaišiu (lindėdamas miegmaišy)".


*
In bicicletta non c`è bagno. (Dviratyje nėra tualeto).

*
Autobuse vartome knygelę apie pabaisiukus (su keliomis ir keliolika akių) ir jų profesijas. Angelo stebisi, kiek gi jie tų akių turi. Keistuoliai. Angelo pasižiūri į mane, aš, savaime suprantama, dvi akis turiu. Tada žvilgteli į vairuotoją ir pareiškia, kad tas tai akinius turi :D


*
Vieną saulėtą rytą Angelo manęs pasiteiravo, ar jis galėtų mano šešėlį sulaužyti... ;)

*
Mudu su Angelo kalbėjome apie jo lietuviškus senelius ir jų sodą. Aš Angelo paklausiu, kaip jis mano, kas gi jo senelių sodelyje auga. Angelo man atsako:
- Fiori... yogurtino... (Gėlės, jogurtėlis.)

*
Štai ką Angelo pasakė apie stalą:
- Il tavolo ha quattro gambe. Non ha le mani. Non puo camminare. (Stalas turi keturias kojas. Rankų neturi. Negali vaikščioti.)

*
Angelo:
- Conosciamo due (signore) Petra. (Pažįstame dvi ponias Petra.)
Aš:
- Dov`è la seconda? (Kur antroji?)
Angelo:
- Manca. (Trūksta.)


*
Voglio diventare il temporale da grande e fare dun dun. (Užaugęs, norėčiau būti audra ir dun dun daryti.)


*
Einame ryte į darželį. Pro mus pravažiuoja viena old timer mašina, kuri tokia ilga ir smaili, kad primena ryklį. Angelo nusprendžia, kad į tokią mašiną degalų pilti nereikia - ji ėda žuvis vetoj kuro... :D

Vokiški pirštukų žaidimai: In unserem Häuschen.

Angelo be galo be krašto mėgsta šį linksmą eilėraštuką:

In unserm Häuschen
sind schrecklich viele Mäuschen.
Sie zippeln und zappeln,
sie trippeln und trappeln,
sie stehlen und naschen
und will man sie haschen -
husch sind alle weg!


Spielanleitung: 
Mit den Fingern die Arme des Kindes heraufkrabbeln und bei der letzten Zeile blitzschnell die Hände hinter dem Rücken verschwinden lassen.

Bežaisdami (lėlių) teatrą, mokomės lietuvių kalbos.

Betvarkydama ir bekilnodama Angelo žaislus, aptikau taip ir pasisekimo mūsų namuose neturėjusią Lėlių teatro uždangą ir 6 lėlytes (Raudonkepuraitę, Močiutę, Vilką, Medžiotoją, Kaspariuką ir Policininką).

Tik spėjau suvaidinti Angelui spektakliuką apie Raudonkepuraitę, apsisuku, o Angelo jau sunkvežimiui rolę sugalvojo... :D

Aš, nenusileisdama, žaidimo forma išmokiau Angelo tų šešių lėlyčių lietuviškus vardus.
Tada tobulinome Angelo lietuvių kalbos žinias: aš jo paprašydavau tai vieną, tai kitą lėlytę padėti ant stalo / po stalu / ant žemės / po tavo kėde / po mano kėde / ant mano kėdės / ant tavo kėdės ir... į pilvą susikišti arba, kitaip tariant, suvalgyti... ;)

O tada ir prasidėjo visas linksmumas: Angelo (vilkas) paslėpė po maikute Močiutę ir Raudonkepuraitę, atsigulė ant žemės, pradėjo knarkti. Aš (medžiotojas) vaikštinėdamas mišku, pasiekiau Močiutės namelį, ir labai nustebau, kad Močiutė taip garsiai knarkia. Paskui, įėjęs į namelį, išvydau vilką ir iš jo pilvo ištraukiau abi pražuvėles.

Šią ir panašią sceną mudu su Angelo jau būsime kelias dešimtis kartų pakartoję.
Kartais Angelo "pilve" randu patį vilką arba medžiotoją, arba net policininką. Oi būna gardaus juoko :D

110.

Aš neprisimenu kodėl, bet Angelo labai jau "įsikabino" į skaičių 110.

Kai tėtis jo klausia:
- Ma quanto mi vuoi bene? (Kaip stipriai mane myli?)
Angelo, nedelsdamas, atsako:
- 110.

Jeigu jau kalba pasisuka apie vaikus, tai Angelo tuoj pareiškia, kad jis 110 vaikų turės :) Aš jį bandau įtikinti, kad gal jam tų visų vaikų bus per daug, nes čia juk praktiškai tiek jų, kiek dviejuose darželiuose (!)
Angelo krato galvą ir mane tikina, kad jų tikrai ne per daug, ir kad jis su visais jais tilps pas mane (pas mus, trijų kambarių butuke) :D

Tada aš jo klausiu, kiek lovyčių jiems prireiks, kiek staliukų, kiek kėdučių.... Atsakymas vienas ir tas pats: 110.

O štai kai paklausiu, kiek batukų (ne porų batų) jiems reikės, tai Angelo susimauna, atsakydamas, kad 110 ;)

Kas gyvena lietaus kanalizacijos šulinyje?

Angelo man šį vakarą "atskleidė paslaptį", kad gatvelėje prie mūsų namų, tuose dviejuose kanalizacijos šuliniuose kai kas gyvena. Tiksliau, kad tame dešiniajame gyvena krokodilas, o kairiajame - ryklys. Kad krokodilas raudonos spalvos, o ryklys -juodos.

Aš pasitikslinu, kiek dantų turi abu plėšrūnai. Angelo man pareiškia, kad penkis tiek krokodilas, tiek ryklys... :D

Mes ir toliau skaitome vokiškas knygeles.

Jau rugsėjis, o aš kalbu apie mūsų perskaitytas knygeles, atiduotas į biblioteką dar liepos 6 d.: