Pamiršau paminėti, kad Austėjos bloge įdėti dar 5 mūsų darbeliai, kuriuos aš savo puslapy anksčiau jums buvau pristačiusi.

* Žirafos iš kartoninės kiaušinių pakuotės
* Paveikslėlis iš smėlio mamai/tėtei.
* Žirafos iš tešlos.
* Apyrankė iš moliūgo sėklų.
* Laivelis butely.

O štai čia šios dienos darbeliai: žirafos iš bulvių antspaudų "Milijonui žirafų" ir...

boružėlės iš kavos pupelių.

Kokia smagi savaitė! Atradome net dvi dar mūsų anksčiau neišbandytas žaidimų aikšteles. Viena - 9 min. kelio pėsčiomis nuo namų, kita apie 15 min. Jose laipiojimo, karstymosi ir čiuožimo konstrukcijos tokios aukštos, kad man iš karto kažkuo priminė Ketteler Hof, kur mes buvome pernai pavasarį. Žodžiu, tiek Max, tiek Angelo -tikri beždžioniukai. Mes paskui juos kopėm į tas aukštybes, o paskui visi spygaudami čiuožėm žemyn.
Štai nuotraukos tos tolimesnės žaidimų aikštelės. O kitos dar nesuspėjau nufotografuoti, kantrybės.

Po ilgų atostogų, vėl susimatėme su kitomis mamytėmis ir vaikučiais žaidimų grupėje. Angelo iš arčiau apžiūrėjo vos kelių savaičių Amy broliuką Sam. Man buvo puiki proga paaiškinti Angelinui, ką šis mažylis moka, tiksliau, kiek jam dar daug visko reikės išmokti.

O trečiadienį darželio grupės auklėtoja man pagyrė Angelo sakydama, kad jis jau pradeda šnekėti vokiškai, ir kad viską jau supranta, kas jam sakoma. Ooo geras!


Jau n-tąjį kartą mudu su Angelino kepėme varškės bandeles. Tos trys mažutės - Angelo darbas.

O štai ketvirtadienį mes (Max ir jo mama, Angelo ir aš) pasidarėm miestelio parke pikniką. Aš iškepiau devynias galybes Toast Hawaii.

Prieš tai nepamiršom balta duonele pamaitinti antyčių. Pasigrožėjom ir kitais parko paukščiais.

Angelo vakarais prieš užmigdamas garsiai lovoje pats su savimi aptaria dienos įvykius. Tik ir girdisi pro uždarytas duris, tai Max... tai paperelle (antytės), tai Spielplatz (žaidimų aikštelė) ir pan.

Dažnai pasidarome pomidorų, agurkų salotas su svogūnų laiškais iš mūsų balkono. Gėris!

Štai kokį koncertą pas mus galima išgirsti pavakariais pro atidarytą virtuvės langą (jei jis uždarytas, absoliučiai nieko nesigirdi).

Vos nepamiršau, dalyvaujame Ernsting`s Family piešinių ir fotografijų konkurse. Taip norėtume patekti į kalendorių :)

Projektas 52. 15-oji savaitė. Licht und Schatten. (Šviesa ir šešėlis)

Šiandien Heffalump atrado savo šešėlį. Vis bandė ir bandė jį gaudyti, o tas, aišku nuo jo pabėgdavo. Pagailo man drambliuko Heffalump, leidau jam pažaisti mano rankos šešėliu.

Ar žinote, kur mes vakar apsilankėme ir labai smagiai praleidome pusdienį? O gi sodyboje Forellenhof. Tarėmes jau prieš savaitę, kad važiuosime mes trys, ir Max šeimyna - irgi 3 asmenys. Tik mūsų tėveliui paskutinę dieną atsirado neatidėliotinų reikalų... tai važiavome be jo.

Mes nuostabiai praleidome laiką žuvų, ožkos besotės (vis prašė ir prašė dar duonos) ir stirniukų draugijoje. O kaip abiejų vaikučių akys blizgėjo, ir visai jie žvėrių, didesnių už juos pačius nebijojo. Tik lindo artyn ir šėrė juos. Smagu buvo. Atsigavo mūsų širdys pavasario saulutėje.

Vakar vakare dar turėjome jėgų daryti vieną darbelį. Angelino dažė smėlį raudonai, geltonai ir mėlynai. Paskui bendrom jėgom mes jį supylėme į tuščią stiklinį buteliuką nuo morkų sulčių. Išlankstėme laivelį, kurį patalpinome butely.

Leidžiam dienas žaidimų aikštelėje. Prie mūsų keturių (mes abu, Max ir jo mama) prisijungia ir kitos mamytės su vaikiukais. Vaikams smagu kartu pašėlti, o mes juos stebime su šypsenomis ir šnekame apie virimą, kepimą, namų tvarkymą ir t.t.

Dažnai ir svetimi vaikai žaidžia su mūsų vaikučiais. Tuos svetimus galėčiau suskirstyti į dvi grupes.
Tie pirmieji - tikri šaunuoliai. Kai kurie jau bus pradinių klasių mokiniai. Visų pirma paklausia mūsų, suaugusiųjų, ar jie galėtų kartu žaisti. Ir gavę teigiamą atsakymą, jie su mūsų vaikais žaidžia formelėmis, stato pilis ar kepa pyragus.

Tie antrieji - tikri padaužos, mėto smėlį ant mažylių, ypač į veidą. Tik ir taikosi atimti kokį žaislą, o paskui skuodžia tolyn.
Kas keisčiausia ir blogiausia, kad visų jų tėvai ar mamos irgi tame pačiame kieme sėdi, pliurpia, ir jiems nė motais, ką jų bėgėdžiai išdarinėja.
Vienas neklaužada nusitaikė į Max triratuką. Jau sėdosi ant jo niekam nieko nesakęs. Kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė Angelo. Įsikibęs į vairą vis traukė savo pusėn. Tarsi tai būtų jo triratukas.
Žinokit, Angelino labai Max myli ir gina, kaip tikrą savo broliuką. Jei kuris nors vaikas per arti prisiartina prie Max, ar už jo kapišono traukia, ar jo kepurę liečia, tuoj Angelo atbėga, ir apkabina Max ir niekam jo "nebeduoda" :)

Aną dieną pro žaidimų aikštelę ėjo labai dailus mažytis šuniukas su savo šeiminke. Tai mūsiškiai vaikai tuoj prie jo pribėgo ir jo paleisti nenorėjo.

Šį vakarą Angelino dažė neišlukštentas moliūgų sėklas. Pradžioj flomasteriais, bet nelabai kaip sekėsi, tai po to guašu. O aš suvėriau tas sėklas ant siūlo, ir gavosi apyrankė.

Kas dar? Nusižiūrėjusi nuo Renatos, kepiau žirafas iš riestainių tešlos. O jau jų skanumas, tiesiog tirpsta burnoje! Ir kartu, vėl dalyvauju akcijoj "Milijonas žirafų".

Apie darbelius ir dar kai ką

Šį kartelį apie darbelius, kuriuos darėme šiomis dienomis. Austėjos ir Renatos paraginta, vėl pradėjau gaminti žirafas, tam su draugu susilažinusiam žmogeliui.

Taip pat jau padarėm naujam konkursui dvigubą darbelį. Tiktų tiek Mamytės dienai, tiek Tėvelio dienai. Ant popieriaus lapo piešėm klijais, paskui bėrėm smėlį, atsineštą iš žaidimų aikštelės. Jį nupurčius gavosi štai tokie paveiksliukai, kuriuos jau suspėjome įsirėminti, tik dar nežinome kur pasikabinsim.

Kas dar? Peržiūrėjau senus žurnalus, išplėšiau visus puslapius su mašinomis, gyvūnais, maistu ir pan. Juos sudėjau į permatomus aplankalus, kuriuos įsegiau į papkę. Gavosi nuostabi namudinė knyga, kurios Angelino... nepaleidžia iš rankų :)

O dabar pasijuokime kartu. Prieš porą dienų vedžiau Angelino pas gydytoją, nes jis turėjo neaiškių spuogiukų ant veido. (Kaip paaiškėjo, per žiemą labai jo veido oda išsausėjo, davė mums riebaus kremo, jau pagijo jo veidukas).  Angelo kabinete tuoj pasistvėrė žaislinį gydytojo instrumentų rinkinėlį, susirado medinius pagaliukus. Atėjus gydytojai, žaibo greitumu Angelo norėjo tikrinti jai gerklę, kišdamas artin medinį pagaliuką ir sakydamas "aaaaa". (Juk ji visada TAIP jam gerklę tikrina). Aš sumišusi ir prajuokinta, vos "atsiprašau" sugebėjau pasakyti. Gydytoja nesupyko :)

Apie praėjusias Velykas.

Skubu dėti Velykiniu laikotarpiu padarytus video, kol dar švenčių įspūdžiai neatvėso.

Angelino daro darbelį iš kiaušinių lukštų. Spausti čia.

Angelo spalvina kiaušinį teptuku. Spausti čia.

Paukščiukų čiulbėjimas parke Velykų rytą. Spausti čia.

Bažnyčios varpų skambėjimas ir antyčių kreksėjimas Velykų rytą. Spausti čia.

Angelino kalba:

atakaki - (attaccare) užkabinti, užsegti

platc pil arba pišpas - (spielplatz) žaidimų aikštelė

sioka palko - (parco giochi) žaidimų aikštelė

mekekukas - žmogeliukas

matasino - (matoncino) kaladėlė

minino - (uomino) žmogeliukas

hanana - sirena

tetulę Aurora vadina Aulola

abaglis - labanaktis

situla - (cintura) diržas

ieškojo kažkada šiupeliuko šaukdamas kuku pateta (paletta)

badale - (dormiglione) miegalius

soldini - pinigėliai

kompale - (comprare) pirkti

pagale - (pagare) sumokėti

siotatata arba kotatata - (cioccolata) šokoladas

matana - (vitamina) vitaminas

patale - (pantaloni) kelnės

taka - (tasca) kišenė

ozi - (oggi) šiandien

sabba - (sabbia) smėlis

baga - (gamba) koja

uomo - vyras

donna - moteris

padella - keptuvė

pateta - paletta

alale - (lavare) plauti

pade tost - (pane toast) skrudinta duona

akaki - (giocatolli) žaislai

sioto patatatas - fotoaparatas

baka sioto - (macchina fotografica) fotoaparatas

talali kalkia - tėvelis knarkia

Super ilgas Velykinis įrašas.

Gerai, kad šiomis dienomis pasižymėjau ant lapelio, ką mes veikėme, nes tikrai visko nebeprisiminčiau. Tai gi, šifruoju aš tuos konspektus... :)

Kelis kartus prieš pietus žaidėme Angelino draugo Max kieme esančioje žaidimų aikštelėje. Buvo labai vėjuota tomis dienomis, bet nešalta. Abu berniukai gražiai bendravo ir dalinosi formelėmis bei mašinėlėmis, o mes su Max mama prisičiauškėjom.

Trečiadieninėje darželio grupelėje auklėtoja užsiminė, kad kitą savaitę užsiėmimo nebus, nes atostogos. Vaikučiai gavo zuikio neštų ir pas auklėtoją paliktų šokoladukų. O mamytės ir tėveliai buvo apdalinti savo vaikučių darbeliais: vaikai darė delniukų antspaudus ant popieriaus, kuris vėliau buvo įlaminuotas. Kaip praktiška!

Praėjusią savaitę kepiau daug sausainių, juos šventiškai įpakavau ir apdalinau drauges.

Ketvirtadienį aplankėme Angelino draugę Lilav.  Visi keturi (du vaikučiai ir mes, dvi mamytės) ėjome pasivaikščioti. Parduotuvių centre susidomėjome Velykine užduotimi. Reikėjo vienoje iš vitrinų surasti paslėptą auksinį kiaušinį. Jį radome, bet laiko reikėjo nemažai.

Austėjos blogas išspausdino dar kelis mūsų darbelius: avytę iš kiaušinių lukštų ir viščiuką iš siūlų. Šis konkursas jau baigėsi, dabar kitas paskelbtas. Vėl mielai pasidarbuosim.

Čia mūsų namų Velykinės dekoracijos:

Kelis gražius rytus žaidėme su Angelo ir aikštelėje prie mūsų namų. Išbandėme smėlio ir vandens malūnėlį, statėme pilis ir t.t.

Porai minučių buvo užklydęs ir vienas šuo į žaidimų aikštelę. Vis atnešdavo man arba Angelui pagaliuką, norėjo, kad mes su juo žaistume. Nors negalima šunims į vaikų aikštelę (už penkių minučių prisistatė šeimininkė su pavadėliu), bet Angelinui buvo nuostabi proga iš arčiau pažinti šunį. Koks mano vaikiukas laimingas buvo, juk šunys jo patys mylimiausi gyvūnai.

Ką dar nuveikėme įdomesnio? Dažėme kiaušinius.

Gavome daug Velykinių lauktuvių iš draugų. Kiek suspėjau, nufotografavau, nes jau daug kas pilvuose... :)

Gavau atvirutę su sveikinimais nuo  krikšto mamos. Ačiū!

Du kartus buvome parke lesinti antyčių. Dabar jomis pasirūpina Angelo. Pats nusprendžia kuriai antytei kiek duonelės duoti. Kai susirenka visas būrys, tai Angelino išpila visą turinį iš maišelio ant žolės, tada kiek suspėja, pamėto į kairę ir į dešinę kitoms antims. Toks susikaupęs visas, rimtas vyrukas, o paskui atsikvepia ir man nusišypso. Nepakartojamas!

Šeštadienį mūsų prekybos centre sutikome didelį zuikį bekalbinantį mažuosius ir bedalinantį Kinder siurprizus. O aš... neturėjau fotoaparato... Grr....

Velykas gražiai sutikome namuose. Ryte nusivedžiau Angelino į parką, kur "radome" zuikučio paliktą kiaušinį.

Čia mano kepti kiškis ir avytė. Pritrūko laiko papuošimams. Hmm...

 Luciano darė špinatų ir kiaušinių tortą pyragą. (Jei nesaldus, vis gi pyragas, ar yra koks kitas žodis?)

Ridenome margučius. Angelino juos mėtė, užuot ridenęs. Ir į ką pavirto mūsų svetainė... manau, įsivaizduojat. Bet smagu buvo. Prisijuokėm.

O vakar vakare, kai Angelo jau miegojo, o Luciano žiūrėjo televizorių, aš su Max mama ir Max važiavome kepti ant laužo duonos, pamautos ant pagaliuko (Stockbrot). Tai irgi viena iš vokiškų tradicijų.