Allwetterzoo Münster (Ketvirta dalis).

Tai jau ketvirta ir paskutinė pasakojimo apie Münster zoologijos sodą dalis.

Kur mes toliau ėjome? O gi apsilankėme tikruose tropikuose (nuotrauka viršuje). Man ten per drėgna ir per tvanku buvo. Angelo irgi ne kaip jautėsi. Luciano su Luana kaifavo.

Mudu su Angelo pasistengėme kuo greičiau dingti iš to pastato su tropiniu klimatu. Mums jau labiau prie širdies buvo stebėti simpatiškuosius pingvinus.

Luciano nekantravo kuo greičiau atsidurti akvariume.

Ir Angelui ten be galo be krašto patiko. O jau tų žuvelių margumas ir įvairumas!

O kai Angelo žuviuką Nemo pamatė, tai iš vis pro stiklą į akvariumą rodės įlindo :D
Niekur nebenorėjo daugiau eiti, tik pas Nemo būti. Paskui net kažkurią naktį Angelo sapnavo žuviuką Nemo, kad tas su juo mašina važiavo... ;)

Šiaip ne taip išėjome iš akvariumo (Luciano negalėjo nuo vorų atsitraukti) ir patraukėme  pro zebrus link...

... dramblių. Juk 16:00 visi parko lankytojai turėjo unikalią galimybę patys pamaitinti dramblius (maistu, kuriuos paruošė prižiūrėtojai).

Tose pintinėse - į keturias dalis padalinti obuoliai ir pjaustyti agurkai. Vienas dramblių prižiūrėtojas susirinkusiems maloniai paaiškino pasiimti į rankas 2-3 obuolių skilteles ar agurko gabaliukus ir pamaitinus dramblį, užleisti vietą kitiems žmonėms.

Ooo čia aš duodu drambliui valgyti!!! Koks smagumėlis ir momentas kuris niekada neišdils iš mano atminties!

O čia Angelo maitina dramblį:

Paskui, nors drambliai niekaip neišlindo iš mūsų galvų, patraukėme toliau. Pas arklius ir asilėlius:

Radome ir labai įdomų tunelį. Jame paeiliui, arklio įvairių žingsnių greitumu, užsidegdavo švieselės. Pabandėme  ir mes iš visų jėgų bėgti ir arklį aplenkti :D

O čia mes vilkų karalijoj. Beje, pačių vilkų nematėme, nes jie miegojo. Pastebėjau, kad tikrai retas atvejis pamatyti bet kokiame parke vilkus.
Reikėjo mums pas juos eiti tada, kai juos prižiūrėtojas maitino. Kitą kartą žinosime.


Angelo tikrinasi, ar jo uoslė tokia gera, kaip vilko:

Angelo, susidomėjęs žiūri, kokius dantis turi vilkas:

Einame toliau. Prieiname raganos namelį:

O štai ir pati ragana ant šluotos:

O, kas gi čia! Angelo lietuviškai sušunka "Raudonkepuraitė", nes jis šią pasaką labai jau mėgsta ir atmintinai moka.

Vėl nuklystame pas vilkus. Pasmalsaujame, kokius garsus girdi vilkai.

O čia išbandome savo jėgas. Aš pvz. esu stipri, kaip asilas :D

Mediniai arkliukai:







Angelo aptiko smagų žaidimą "Sudėk gyvūną", nuo kurio trauktis nebenorėjo:

Po kažkiek laiko jį įkalbinome eiti pas ožkiukus ir avytes. Ten ne tik Angelui, bet ir mums buvo tikras rojus - apkabinome ir pamylavome visus ožkiukus ir avytes :D

Pradėjus temti, mes pasukome link išėjimo.
Pakeliui dar pasitikrinome, kaip mes greitai mokame bėgti (tiksliau minti dviračio pedalus):

Pagirdėme ištroškusį kupranugarį....

... bei sužinojome keletą įdomių faktų apie jį (tiksliau, kupranugarius apskritai).

Tai štai kiek mes visko pamatėme per pusdienį Münster Allwetterzoo zoologijos sode ;)


Rekomenduoju!


Pirma dalis.

Antra dalis.

Trečia dalis.

Allwetterzoo Münster (Pirma dalis).

Praėjusį šeštadienį (5.11.2011) mes apsilankėme Münster zoologijos sode. Kad jūs žinotumėte, kaip seniai mes ten norėjome nuvažiuoti, bet niekaip dėl įvairių priežasčių nepavykdavo.

Nuo ko pradėti pasakojimą? :)
Praleidome nuostabią dieną. Po zoologijos sodą vaikštinėjome beveik 6 val. (pritrūko dar kokios valandėlės, kad viską nuodugniau apžiūrėtume) bet nuovargio nejautėme, nes tiek daug visko norėjome pamatyti ir patirti.
Oras buvo kaip užsakytas, saulutė mums spindulių negailėjo, lietus nelijo, ko daugiau norėti?

Dar prieš geras dvi savaites aš nuo A iki Z išnaršiau šio zoologijos sodo puslapį internete.
Savo akimis negalėjau patikėti, kad tame zoologijos sode, pasirodo yra ir delfinariumas, kad galima patiems maitinti dramblius ir papūgas, bei pingvinus (maistu, kurį duoda prižiūrėtojai, tam tikromis valandomis) ir t.t.
Nekantravome kuo greičiau visa tai savo kailiu patirti, spirgėjome, kaip lašinukai ant keptuvės :D

Kad mašinoje laikas neprailgtų, Angelui į rankas įdaviau štai tokį popierinį dalykėlį:

O užduotis buvo tokia: Angelo turėjo pro mašinos langelį stebėti aplinką ir joje surasti dalykus, pavaizduotus piešinėliuose.

Po keliolikos minučių Angelo metė šį žaidimą į šalį, nes susidomėjo tėtės žurnalu apie mašinas... :D

Ir štai pirmasis kelionės kuriozas: mašiną palikome zoologijos sodo stovėjimo aikštelėje, bet nužingsniavome visai į priešingą pusę, nes dar iš toli mes pamatėme štai tokius priešistorinius gyvius. Paskui stebėjomes, kodėl mes čia muziejuje atsiradome, o ne zoologijos sode... :D

Ir, pagaliau, prie įėjimo į zoologijos sodą:

Pirmiausiai mes pamatėme miegantį sirinį rudąjį lokį:

Paskui, Angelo vedami, pasigrožėjome stirnomis:

O šiuos gyvūnus, Bongo, pamatėme pirmą kartą gyvenime. Anksčiau apie juos nebuvome nieko girdėję.

(Visas nuotraukas galite išsididinti, tada aiškiau matysis ir skaitysis užrašai.)

Tada vėl mūsų kelias vedė pro sirinį rudąjį lokį:

O čia - malajiniai lokiai (lot. Helarctos malayanus, ang. Sun Bear):

Zoologijos sode netrūko ir meno kūrinių po atviru dangumi, kas mus tikrai nustebino.

Matėme ir kengūras. Štai viena jų:

Paveikslai prie įėjimo pas tropinius paukščius:

Aiškios ir nesulaužytos, bei neapgadintos rodyklės kas ir kur:

Smagu buvo pamatyti ir kupranugarius:

Luciano žavėjosi maitvanagiais...

... ir ereliu (ten aukštai):

Šiame paveiksle yra pasislėpę daugiau nei šimtas įvairių gyvūnų, juos bandėme surasti:

Angelo, pamatęs žaidimų aikštelę (pirmąją iš trijų aplankytų tą dieną) krykštavo iš džiaugsmo ir joje panoro pažaisti gerą pusvalandį:

Kadangi buvome atsidūrę prie pat delfinariumo, o ir delfinų pasirodymas (už jį papildomai nei kapeikos mokėti nereikėjo) neužilgo turėjo buti, tai niekur mes neskubėjome.

Delfinais likome sužavėti. Mes visi (Luciano, jo sesuo Luana, Angelo ir aš) juos pirmą kartą matėme gyvai ir iš taip arti.

Laukite tęsinio (gal net dviejų) ;)