Praėjusį šeštadienį (5.11.2011) mes apsilankėme Münster zoologijos sode. Kad jūs žinotumėte, kaip seniai mes ten norėjome nuvažiuoti, bet niekaip dėl įvairių priežasčių nepavykdavo.
Nuo ko pradėti pasakojimą? :)
Praleidome nuostabią dieną. Po zoologijos sodą vaikštinėjome beveik 6 val. (pritrūko dar kokios valandėlės, kad viską nuodugniau apžiūrėtume) bet nuovargio nejautėme, nes tiek daug visko norėjome pamatyti ir patirti.
Oras buvo kaip užsakytas, saulutė mums spindulių negailėjo, lietus nelijo, ko daugiau norėti?
Dar prieš geras dvi savaites aš nuo A iki Z išnaršiau šio zoologijos sodo puslapį internete.
Savo akimis negalėjau patikėti, kad tame zoologijos sode, pasirodo yra ir delfinariumas, kad galima patiems maitinti dramblius ir papūgas, bei pingvinus (maistu, kurį duoda prižiūrėtojai, tam tikromis valandomis) ir t.t.
Nekantravome kuo greičiau visa tai savo kailiu patirti, spirgėjome, kaip lašinukai ant keptuvės :D
Kad mašinoje laikas neprailgtų, Angelui į rankas įdaviau štai tokį popierinį dalykėlį:
O užduotis buvo tokia: Angelo turėjo pro mašinos langelį stebėti aplinką ir joje surasti dalykus, pavaizduotus piešinėliuose.
Po keliolikos minučių Angelo metė šį žaidimą į šalį, nes susidomėjo tėtės žurnalu apie mašinas... :D
Ir štai pirmasis kelionės kuriozas: mašiną palikome zoologijos sodo stovėjimo aikštelėje, bet nužingsniavome visai į priešingą pusę, nes dar iš toli mes pamatėme štai tokius priešistorinius gyvius. Paskui stebėjomes, kodėl mes čia muziejuje atsiradome, o ne zoologijos sode... :D
Ir, pagaliau, prie įėjimo į zoologijos sodą:
Pirmiausiai mes pamatėme miegantį sirinį rudąjį lokį:
Paskui, Angelo vedami, pasigrožėjome stirnomis:
O šiuos gyvūnus, Bongo, pamatėme pirmą kartą gyvenime. Anksčiau apie juos nebuvome nieko girdėję.
(Visas nuotraukas galite išsididinti, tada aiškiau matysis ir skaitysis užrašai.)
Tada vėl mūsų kelias vedė pro sirinį rudąjį lokį:
O čia - malajiniai lokiai (lot. Helarctos malayanus, ang. Sun Bear):
Zoologijos sode netrūko ir meno kūrinių po atviru dangumi, kas mus tikrai nustebino.
Matėme ir kengūras. Štai viena jų:
Paveikslai prie įėjimo pas tropinius paukščius:
Aiškios ir nesulaužytos, bei neapgadintos rodyklės kas ir kur:
Smagu buvo pamatyti ir kupranugarius:
Luciano žavėjosi maitvanagiais...
... ir ereliu (ten aukštai):
Šiame paveiksle yra pasislėpę daugiau nei šimtas įvairių gyvūnų, juos bandėme surasti:
Angelo, pamatęs žaidimų aikštelę (pirmąją iš trijų aplankytų tą dieną) krykštavo iš džiaugsmo ir joje panoro pažaisti gerą pusvalandį:
Kadangi buvome atsidūrę prie pat delfinariumo, o ir delfinų pasirodymas (už jį papildomai nei kapeikos mokėti nereikėjo) neužilgo turėjo buti, tai niekur mes neskubėjome.
Delfinais likome sužavėti. Mes visi (Luciano, jo sesuo Luana, Angelo ir aš) juos pirmą kartą matėme gyvai ir iš taip arti.
Laukite tęsinio (gal net dviejų) ;)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą