2012 m. birželio 8 d., penktadienis

Atrakcijonų ir laisvalaikio parke "Schloss Beck" (Pirma dalis)



























Į atrakcijonų ir laisvalaikio parką "Schloss Beck" mudu su Angelo susiruošėme dar gegužės 1-ąją dieną. Vėl traukiniu.























Beck - tai geltonasis vaiduokliukas, jo pilna buvo visame parke :)




















Kadangi mudu su Angelo buvome vieni iš tų ankstyvųjų parko lankytojų, tai mums pirmąsias valandas niekur nereikėjo stovėti eilių.

Taip praktiškai be pertraukos vis sukomės ir sukomės atrakcijonuose. Į mums labiausiai patikusius lipome ir po antrą ar trečią kartą.


























Štai šiuo drakonu supomės tik vieną kartą, nes man labai galva apsisuko - jau man geriau aukštesni kalneliai ir greitis, nei kaip padūkus praktiškai aplink savo ašį suktis:


















Dar vaizdelių:

























Net nepajutome, kaip atėjo pietų metas. Kol mes stiprinomės, į parką sugužėjo nerealiai daug lankytojų.

Abu su Angelo užsimaukšlinome ant galvų po elektrinės spalvos kepuraitę. Ne dėl saulės (buvo apsiniaukę, bet šiltoka). Dėl to, kad mes vienas kitą lengviau surastume (prireikus) žmonių minioje.

Žinokite, ryškūs rūbai ir aksesuarai atrakcijonų parkuose - labai praktiškas dalykas!

























Šiuo įspūdingu traukinuku apvažiavę visą parką, mudu su Angelo patraukėme į geltonojo vaiduokliuko Beck pilį.

Norėjome pradėti nuo pilies rūsyje esančio siaubo kambario, bet Angelo vos į jį įžengęs taip išsigando šūvių (aišku ten tik garsas buvo girdėti, ne daugiau) kad net rėkti pradėjo, jog vaiduokliai į jį šaudo ir kaip strėlė puolė į lauką.


Pačioje pilyje tiek Angelo, tiek aš likome sužavėti menių grožiu ir...






























... šimtais lėlyčių ir šiaip visokių minkštų žaisliukų, kurie šoko ir dainavo (paspaudus mygtuką).



































Be to, mes dar pasiklausėme pasakos apie Joniuką ir Grytutę.


Bus daugiau!








2012 m. birželio 6 d., trečiadienis

Angelo "tatuiruotės"
























Angelo naujas išmislas - piešimas ant kūno.

Kas dieną jis darosi vis naujas "tatuiruotes" nes šios, vos tik paėmus muilą į rankas, nusiplauna.





















Lai! ;)





2012 m. birželio 4 d., pirmadienis

Augu skaitydamas: Mano gyvūnai























Šį kartelį norėčiau pakomentuoti knygą "Mano gyvūnai". Ją sueiliavo (anglų kalba) pati Erica Jennings-Didžiulis.


























Lietuviškas vertimas taip pat eiliuotas, o vardant eilių vertėjai teko vieną kitą žodelį pakeisti kitu ir šiek tiek iškraipyti autorės mintis.

Kalbu kad ir apie dramblį. Kad jis lėtas, vertime neužsimenama nė žodeliu. Beje, jame kažkodėl kalbama apie iltis, o originale (anglų kalba) - apie straublį.


Čia būtų mano lingvistinės pastabos.























O dabar apie knygelės iliustracijas - jos pasakiškos! Kalbu tikrai žinovės balsu, nes ne vieną šimtą knygelių esu su Angelo varčius ir perskaičius.


Įsitikinkite patys:























Ką Angelo mano apie šią knygą?
Ją kiekvieną dieną mielai pavarto. Valandų valandas gali grožėtis jos iliustracijomis.
Nori, kad aš jam ją skaityčiau. Lietuviško teksto mielai klausosi. Mintį pagauna, nors ir ne visus žodelius supranta.
Kai mane girdi skaitant angliškai, tuoj pat protestuoja, kad nieko nesupranta ir susinervinęs manęs prašo išversti viską į italų kalbą. Kai išverčiu, tai nusišypso, kad gi tekstas panašus į tą jau lietuviškai girdėtą.



Kai Angelo mokykloje nuo pirmos klasės pradės mokytis anglų (jam ji bus ketvirta kalba), tada manau šią knygelę vėl iš naujo atras.



Kviečiu visus pažiūrėti, kas knygelės viduje.



p.s. Nežinau, kaip jums, bet man su beždžionėmis pirmiausiai asocijuojasi bananai, o ne riešutai... ;)




2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

Monster Truck and Freestyle Mx Show






Dar balandžio mėn. mes trys ėjome žiūrėti automobilių triukų ir mašinų pabaisų.

Mano abiems vyrams ten be galo be krašto patiko. Nors ne mano skonio renginys buvo, bet ir aš visai neblogai laiką praleidau.



Fotoreportažas iš renginio:
























2012 m. birželio 1 d., penktadienis

Stalo žaidimai: Schwarzer Peter (Juodasis Petriukas)























Schwarzer Peter (Juodasis Petriukas) žaidžiamas pagal tas pačias taisykles kaip ir lietuviškas kortų žaidimas Pikų dama. Tik šis žaidimas skirtas būtent vaikams, nes kortos išmargintos gyvūnėlių paveikslėliais.


























Kortas gerai sumaišome ir visas išdaliname. Idealu, jei žaidžia trys ir daugiau žaidėjų. "Atsikratome" vienodų kortų. Kuo jų rankoje lieka mažiau, tuo didesni šansai laimėti.
































Viena korta neturi poros - tai Juodasis Petriukas. Paeiliui vienas iš kito traukiame po kortą (pagal laikrodžio rodyklę žaidžiame). Vis pasitikriname, ar turime dar kokią kortų porą.



























Kas nebeturi kortų - tyliai pasitraukia iš žaidimo laimėdamas. Pralaimi tas, kuris lieka su viena korta rankose - Juoduoju Petriuku.


Pralaimėjusiam, pagal taisykles, reikėtų anglimi ant kaktos nupiešti kryžiuką. O mes juodu flomasteriu jam ant rankos pažymime brūkšniuką ;)








Related Posts with Thumbnails