Į atrakcijonų ir laisvalaikio parką "Schloss Beck" mudu su Angelo susiruošėme dar gegužės 1-ąją dieną. Vėl traukiniu.
Beck - tai geltonasis vaiduokliukas, jo pilna buvo visame parke :)
Kadangi mudu su Angelo buvome vieni iš tų ankstyvųjų parko lankytojų, tai mums pirmąsias valandas niekur nereikėjo stovėti eilių.
Taip praktiškai be pertraukos vis sukomės ir sukomės atrakcijonuose. Į mums labiausiai patikusius lipome ir po antrą ar trečią kartą.
Štai šiuo drakonu supomės tik vieną kartą, nes man labai galva apsisuko - jau man geriau aukštesni kalneliai ir greitis, nei kaip padūkus praktiškai aplink savo ašį suktis:
Dar vaizdelių:
Net nepajutome, kaip atėjo pietų metas. Kol mes stiprinomės, į parką sugužėjo nerealiai daug lankytojų.
Abu su Angelo užsimaukšlinome ant galvų po elektrinės spalvos kepuraitę. Ne dėl saulės (buvo apsiniaukę, bet šiltoka). Dėl to, kad mes vienas kitą lengviau surastume (prireikus) žmonių minioje.
Žinokite, ryškūs rūbai ir aksesuarai atrakcijonų parkuose - labai praktiškas dalykas!
Šiuo įspūdingu traukinuku apvažiavę visą parką, mudu su Angelo patraukėme į geltonojo vaiduokliuko Beck pilį.
Norėjome pradėti nuo pilies rūsyje esančio siaubo kambario, bet Angelo vos į jį įžengęs taip išsigando šūvių (aišku ten tik garsas buvo girdėti, ne daugiau) kad net rėkti pradėjo, jog vaiduokliai į jį šaudo ir kaip strėlė puolė į lauką.
Pačioje pilyje tiek Angelo, tiek aš likome sužavėti menių grožiu ir...
... šimtais lėlyčių ir šiaip visokių minkštų žaisliukų, kurie šoko ir dainavo (paspaudus mygtuką).
Be to, mes dar pasiklausėme pasakos apie Joniuką ir Grytutę.
Bus daugiau!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą