Ratai 2.

Angelo, kaip jau būsiu rašius ne vieną, ne du ir tikrai ne tris kartus, dievina visokio plauko mašinas, mašinytes, mašinėles.
Šio sąrašo pirmoje vietoje puikuojasi burzgiantys motorai iš filmukų "Ratai", bei "Ratai 2".

Todėl visai nekeista, Angelo negali atsidžiaugti močiutės dovanota dėlione, su Žaibu Makvynu bei jo draugais ir konkurentais.
Nors ši dėlionė skirta pirmokams, pagal amžių, bet Angelo su mano nediduke pagalba visai neblogai su ja susitvarko.
Kai jis pats vienas ją sudės, būtinai pranešiu ;)

Angelo perliukai.

*
Kartą Angelo neša rankoje maišelį (su jau pati nebeprisimenu kuo) ir dejuoja, kad jis per sunkus:
- La busta è troppo pesante. Ci sono tante letterine. (Maišelis per sunkus. Ant jo daug raidžių.)
Iš tiesų, ant to maišelio buvo daug raidžių ir apskritai teksto, bet nuo jų jis gi pasunkėti negalėjo... :D

*
Angelo savarankiškai nori (bet jam nelabai gaunasi, nes lėkštė per gili) į kelis gabaliukus šakute padalinti žuvies pirštelius, todėl jis man ir sako:
- Io taglio a metà i bastoncini di pesce. (Aš padalinsiu pusiau žuvies pirštelius.)
Aš neprieštarauju:
- Ho capito. (Supratau.)
Angelo man:
- Non dire così. (Taip nesakyk.)

*
Angelo stebi kraną, stūksantį vakarėjančioje statybų aikštelėje.
- Questo semaforo ha le luci spente. (Šis šviesoforas su išjungtomis šviesomis).

*
Angelo supasi ant sūpuoklių, kurios pamažu sustoja. Angelo pasipiktina:
- L`altalena si è spenta da sola. (Sūpynės pačios išsijungė.)

*
Mudu su Angelo einame šaligatviu. Pro mus pravažiuoja mašina, kuri per daug gazuoja ir padangas zulina į asfaltą.
Angelo tuoj sunerimsta:
- Ha buttato in aria i soldini. (Išmetė pinigus į orą).

Vėl apie perskaitytas knygeles iš bibliotekos.

Rytoj aš vėl eisiu į biblioteką, atiduoti perskaitytų knygelių ir pasiimti naujų. Eisiu kaip į šventę.

O visos šios knygelės papildo ir taip jau super ilgą mūsų perskaitytų knygelių sąrašą:

Darbelis: Žmogeliukai iš gilių.

Nežinau, kaip jums, bet man jau kvepia rudeniu.
Prieš kelias savaites mudu su Angelo jau radome pirmąsias dvi giles. Visai netikėtai kilo man mintis išpaišyti joms veidukus.
Kaip Angelo šiais žmogeliukais susižavėjo! Jau kitą dieną sėdome ant dviračių ir nukeliavome į parkelį su tikslu: surasti kiek įmanoma daugiau gilių.

Mums pasisekė: vietoj planuotos gilių žmogeliukų šeimynos, pasidarėme visą giminę, plius dar nemenkas draugų ratas susibūrė ;)

Vėl į darželį.

Pasibaigė trumputės, net mėnesio netrukusios vasaros atostogos ir vėl šį rytą Angelo žingsniavo į darželį su kuprinėle ant pečių.

Parašiau atostogos, bet  kokios čia atostogos, jeigu niekur mes išvažiavę nebuvome. Gerai nors, kad mano mama ir sesuo atvažiavusios buvo, tai mus šiek tiek prablaškė ir ūpą pakėlė.

Kas naujo Angelo daržely? O gi šiandien jis pustuštis buvo, nes dar daug vaikų atostogauja. Ir tų didžiųjų vaikų trūksta, nes jie šiemet jau pirmokai. O tie mažieji pipirai, kurie tik šiemet pradės lankyt darželį, pamažu prisijungs prie kolektyvo nuo kitos savaitukės.

Angelo ženkliukas išliko delfinas, tik jis kitoj vietoj savo striukę kabintis turės, ant aukštesnio kabliuko. Jo buvusią vietą perims vienas iš mažylių.

Prisiminkime, kaip aš pernai ruošiau Angelo į darželį ir kokie buvo pirmieji įspūdžiai iš darželio.

Stalo žaidimai: HABA "Ožiuk, pasislėpk" arba "Geißlein, versteck Dich!".

Šį kartelį jums pristatysiu  dar vieną Haba žaidimą, pavadinimu "Ožiuk, pasislėpk".

Žaidimo pradžioje, vaikams ir ne tik, pasekama pasaka apie ožkelę ir jos septynis ožiukus, kurie, mamytei išėjus parnešti pienelio, vilkui atidaro duris. Tada, ožiukai nabagėliai, paskutinę akimirką išsislapsto kas kur.

Po kiekvienu dangteliu, a la kambarėliu, paslepiame po penkis ožiukus. Tada, paeiliui ridename kauliuką. Jeigu iškrenta mėlyna spalva, tai turime atspėti, kiek gi ožiukų slepiasi mėlynąjame kambarėly ir t.t.

Kas teisingai atspėja, pasiima t.y. "išgelbėja" vieną ožiuką iš to kambarėlio. O visiems reikia būti labai budriems, nes po tuo dangteliu nuo tos akimirkos jau vienu ožiuku mažiau slepiasi.

Kas pirmasis surenka septynis ožiukus, tas laimi.

Beje, kas neatspėja, kie gi tų ožiukų vienur ar kitur tūno, sulaukia bausmės: pas jį atslenka vilkas (žiūrėkite nuotraukose, tas juodas medinukas).

Jei tas pats žmogus antrą kartą neatspėja, o pas jį tuo metu svečiuojasi vilkas, tai tenka vilkui vieną ožiuką, iš tų, kuriuos tas žmogus jau išgelbėjęs buvo, atiduoti.

Gali atsitikti, kad žaidimą laimi vilkas (kai jis pasiglemžia šešis žaidėjų ožiukus).

Tarp kitko, dėžutėje rasite du žaidimo kauliukus. Vienas skirtas lengvesniam ir paprastesniam žaidimo variantui: jo dvi sienelės yra geltonos, dvi - raudonos ir dvi -mėlynos. Tada prireiks tik trijų atitinkamų spalvų kambarėlių/dangtelių.

O kito kauliuko sienelės (juo mes visada žaidžiame) šešių skirtingų spalvų.

p.s. kai Angelo spėja, kiek vienam ar kitam kambarėly ožiukų yra, tai aš jo prašau ne tik žodžiu pasakyti skaičių, bet ir tiek pirštukų parodyti. Žinoma, ir aš paskui taip pat darau.


p.p.s. Angelo atmintis tiesiog nuostabi. Kai šį žaidimą žaidėme su močiute ir tetule Aurora, tai mes trys, įpusėjus žaidimui, painiojomės juodai, o Angelo kaip niekur nieko rodos kiaurai per tuos dangtelius matė :D

Barboryte, lėk, lėk.

Angelo pastebės kiekvieną boružėlę (ant šaligatvio, ant tvoros, ant žolelės stiebelio) ir tuoj visas (aišku po vieną) ant rankos pasiims (tiksliau jos pačios užlipa) :)

Šiandien vėl eilinį kartą Angelo džiaugėsi Dievo karvute, lipinėjančią aukštyn žemyn jo pirštukais. O aš, visai netikėtai prisiminiau vieną dainelę apie boružėlę, kurios nebūsiu dainavus kelias dešimtis metų (gerai skamba čia :D ). Ir Angelo jos pramoko.

Barboryte, lėk, lėk,
tavo vaikai rėk, rėk.
Šaukštai bliūdai nemazgoti,
po pasuole pakavoti.

Pažįstu tik vieną žmogų, kuris...

... sugeba daugiau už mus tris (Luciano, mūsų bendrą pažįstamą ir mane) t.y. net dvidešimt gyvūnų ant krokodilo sustatyti. Ir tai būtų - mano mama, kuri šį tobulą Haba žaidimą (kalbu apie gyvūnų piramidę) iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo.


Jei kas nors iš jūsų sustatys daugiau nei dvidešimt gyvūnų ant krokodilo, tai būtinai man atsiųskite nuotrauką ;)

Pelytė.

Dar liepos pradžioje mums su Angelo nusišypsojo laimė pačiame miestelio centre, ant šaligatvio pamatyti pelytę.

Pasigrožėjome ja kelias minutes. Jos neglostėme, tik žolės stiebeliu palietėme. Ji visai nebėgo į šalį. Keistuolė.

Du gaideliai baltus žirnius kūlė.

Angelo nepaprastai lengvai išmoko ir dainelės "Du gaideliai"  žodžius. Karts nuo karto vakarais, vietoj lietuviškos pasakos mes imame kartu ir šią dainelę padainuojame ir judesiais parodome, kaip kas ką darė. Ir knygelę tuo pačiu pavartome.

Du gaideliai, du gaideliai baltus žirnius kūlė,
Dvi vištelės, dvi vištelės į malūną vežė.
Ožys malė, ožys malė, ožka pikliavojo,
O ši trečia ožkytėlė miltus nusijojo.
Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė,
Saulė virė, saulė virė, mėnesėlis kepė.