Angelo pastebės kiekvieną boružėlę (ant šaligatvio, ant tvoros, ant žolelės stiebelio) ir tuoj visas (aišku po vieną) ant rankos pasiims (tiksliau jos pačios užlipa) :)
Šiandien vėl eilinį kartą Angelo džiaugėsi Dievo karvute, lipinėjančią aukštyn žemyn jo pirštukais. O aš, visai netikėtai prisiminiau vieną dainelę apie boružėlę, kurios nebūsiu dainavus kelias dešimtis metų (gerai skamba čia :D ). Ir Angelo jos pramoko.
Barboryte, lėk, lėk,
tavo vaikai rėk, rėk.
Šaukštai bliūdai nemazgoti,
po pasuole pakavoti.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą