Už lango pats tikriausias, nors dar ne kalendorinis (vis gi trūksta kelių valandų) ruduo.
Negaliu patikėti, kad dar prieš savaitę taip užkaitino saulutė, kad Angelo daržely vaikai rodos nieko kito neveikė, tik taškėsi vandeniu, plukdydami valteles.
Angelo tuos kelis kartus sušlapo iki paskutinio siūlelio. Tačiau aš, garbės žodis, net per nago juodymą ant jo nepykau.
Džiaugiausi, kad Angelo turėjo proga pažaisti tomis valtelėmis ir, apskritai, visa prieplauka, nes mes tokiam žaislui įsigyti neturime galimybės (laiko, vietos ir kišenės prasme).
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą