Angelino perliukai.

Angelo jau nepaprastai daug kalba ir net pačiais ilgiausiais sakiniais. O kiek perliukų priberia!

***
Luciano atsisveikina su Angelino.
Luciano:
- Mi puoi dare un bacino piccolino? (Man duosi mažą bučkį?)
Angelo:
- No. (Ne.)
Luciano:
- ... .
Angelo:
- Uno grande! (Vieną didelį!)

***
Valgome makaronus farfalle su tunu. Aš klausiu Angelino:
- Che pasta è? (Kas čia per makaronai?)
Angelo:
- Egle? ... No... Mamma? No...

***
Stumiu Angelo stalą į vietą. Jis stipriai dunda į grindis. Kur buvęs, kur nebuvęs prisistato Angelino ir manęs paklausia:
- Mamma, posso aiutare a fare il rumore con il tavolo? (Galiu padėti su stalu triukšmauti?)

***
Kai valgom, Angelo dažnai man primena, kad "non parlare mangiare" (kad kai valgom, nekalbam). Ir pats beveik visada laikosi šios taisyklės.
Štai ką tik pietavom, ir Angelo, gerai sukramtęs, manęs klausia:
- Posso parlare? (Galiu kalbėti?)
Aš jam palinksiu galva.
Angelo dedasi šaukštą perlinių kruopų į burną ir sako: "una Ferrari"... paskui " una VW"... "una Peugeot"...
Štai tas paskutinis šaukštas košės jam iš burnos iškrito. Angelo komentuoja: " E` caduta la Peugeot." (Peugeot nukrito.)