Mudu su Angelo, tik atvykę į Milano centrinę stotį neskubame pas Teresą - apie valandą laukiame traukinio, kuriuo atvažiuoja Virginie. Žodžiais neapsakysiu, koks man džiaugsmas buvo išvysti Virginie, mano kambariokę (studijų Sienoje metu) po 8 ilgo nesimatymo metų! Spiegiau iš laimės!
Mes visi trys drauge patraukiame link troleibuso stotelės (o taip, Milane be autobusų, metro ir tramvajų yra ir troleibusų!) ir po geros valandėlės jau esame prie Teresos durų. Nepaprastai smagu man išvysti ir Teresą. Ji gi tame pačiame bute Sienoje gyveno su manimi ir Virginie ir dar keliomis merginomis :)
Jau patį pirmą vakarą mus Teresa pavedžioja po Milaną. Nors aš jame ne antrą ir ne trečią kartą, man vis tiek viskas labai įdomu ir gražu.
Pirmoje ir antroje nuotraukose - il Castello Sforzesco.
O čia puikuojasi Lietuvos trispalvė. Nepamenu kokia proga Milano centre iškabintos viso pasaulio vėliavos.
Nepaprasto grožio kiemukas:
Kas gi daugiau nei pats il Duomo:
La Galleria Vittorio Emanuele:
Pas Teresą namuose kitos dienos pusryčiai:
Tiek Teresa, tiek Virginie labai daug laiko su Angelo piešdavo:
L`Arca della Pace (il Parco Sempione):
Vaikų žaidimų aikštelė Sempione parke. Angelo labai ja džiaugėsi.
Bene skaniausius Milano ledus mes ragavome šioje ledainėje:
Vakarienė pas Teresą - Strozzapreti al pesto.
Susipažįstame su Teresos draugu Riccardo. Jis ir Angelo tampa neišskiriamais draugais.
Virginie ir Angelo ieško pasislėpusių vaiduoklių:
I Navigli di Milano - Milano kanalai (Milano Venezia).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą