Apie Šveicariją

Mudu su Angelo Ciūriche (t.y. Zürich) praleidžiame nepilnas dvi valandas. Turėjo gautis daugiau nei 2,5 val., bet mūsų traukinys siaubingai vėlavo.

Kai tokie dideli atstumai (kalbu apie maršrutą Amsterdam - Zürich), tai geriau visada apsidrausti ir kelias valandas palaukti, nei turėti tik pusvalandį persėdimui ir nespėti...

Mes su Angelo neapsiribojome laukimu centrinėje Ciūricho stoty - iškišome nosis į artimiausias gatveles.

Pasikeičiau pinigus - pirmą kartą rankose palaikiau Šveicarijos frankus ir juos, deja, tuoj pat išleidau, nes pusryčiai (balinta kava (man), arbata (Angelui) bei du croissant) mums kainavo du kartus brangiau nei Vokietijoje! Apiplėšimas vidury baltos dienos (tiksliau, ankstaus ryto), ne kitaip...




Vėliau mudu su Angelo šiek pasivaikščiojome palei Ciūricho ežerą.

Tada grįžome į centrinę stotį.

Parašėme atvirutę Angelo lietuviškiems seneliams. Angelo pats ją išsiuntė į kelią, suradęs geltonąją laiškų dėžutę.

Tada sužinojome, kad nebus mūsų traukinio Zürich - Milano. Ką ??!!
Tenka baladotis visai kitu traukiniu iki Chiasso, o jame persėsti į dar kitą, kuris mus nuveža iki Milano. Aišku visos užrezervuotos vietos prapuola. Bet ne mes vieni tokie nelaimėliai, todėl kažkaip visai nebaisu.


Mūsų traukinys pasiekia Milano 40 minučių vėliau, nei turėjo. Mes lengviau atsikvepiame, nes tai mūsų galinė stotelė. O aš savo akimis mačiau sutrikusius ir susinervinusius žmones, kurie nebespėjo į kitus traukinius (kas į Venezia turėjo važiuoti, kas į oro uostą)...


Benvenuti in Italia. Benvenuti nel caos.

p.s. Nuostabioji Šveicarija (vaizdai pro traukinio langą):