Naktis traukiny (Duisburg - Zürich)

Šneku apie dar vieną kelionę, o kur, taip ir nepasisakiau. Tai gi, į Italiją, Milaną!

Truputėlis priešistorės: ankstyvą pavasarį aš ir gera dešimtis kitų žmogeliukų, su kuriais 2004 metais studijavau Sienoje (Toskanoje) sumanėme surengti susitikimą mūsų visų mylimoje Sienoje (it.Siena). Galvojome apie liepos ar rugpjūčio mėn.
Pradžioje mes visi tokie užsidegę buvome, o kai pradėjome skaičiuoti (kiekvienas atskirai) kelionės išlaidas, nakvynę ir pan. tai visiems plaukai piestu atsistojo. Žinote, mes visi po pasaulį išsibarstę (Brazilija, Indonezija, Japonija). Aišku, dauguma mūsų Europoje (Vokietija, Italija, Bulgarija, Austrija, Kroatija ir Šveicarija).
Be to, niekaip negalėjome dėl vieno bendro savaitgalio nutarti, tai vieniems nustatyta data netikdavo, tai kitiems...

Galiausiai gavosi taip, kad Teresa (bulgarė, gyvenanti Milane) pasikvietė visus norinčius ir galinčius pas save į svečius. Neblogai, nemokama nakvynė! Tereikia tik atvažiavimu ir grįžimu rūpintis.
Vėl laikas šiek tiek pamaišo kortas ir galime atvažiuoti tik Virginie (šveicarė) ir aš. O aš su savimi pasiimu Angelo. O kodėl gi ne? Jam juk kelionė visai nekainuoja! Na, gerai, tik simbolinė kaina už vietą traukiny.


Tai va, mudu su Angelo jau traukiny. Nusprendžiau didesnę dalį atstumo (Duisburg - Zürich) įveikti naktiniu traukiniu, nes taip ir pigiau, ir daugiau nei pusę kelio naktis. Ir gerai padariau, nes Angelo tikrai sėkmingai beveik visą naktį miegojo. Tačiau miego jam neužteko, nes jis užmigo tik apie 1:00 nakties vietoj įprastų 19:30 o jau prieš 9:00 turėjo būti ant kojų, mat reikėjo išlipti.

Įrašą iliustruoju nuotrauka, kur Angelo miega kaip papuola, nors jau lipti iš traukinio reikia.


Beje, pykstu ant savęs, kad prieš kelionę nepaskambinau į Vokietijos geležinkelius ir nepasiteiravau dėl duodamų dekiukų (buvau apie tai skaičiusi jų internetiniame puslapyje, tik nežinojau ar už dekiukus papildomai mokėti reikia ar ne).

Žodžiu, patingėjusi paskambinti į Vokietijos geležinkelius, į mažutį lagaminą įsigrūdau vieną didelį dekį mums abiems su Angelo. O tik įlipusi į traukinį pastebėjau, kad lentynėlės virš galvų tiesiog lūžte lūžta nuo dekiukų.... Ir už juos nei cento mokėti nereikia. Hrrr...


Beje, mes važiavome traukiniu "Pegasus". Angelo, vos išgirdęs vardą Pegasas, šyptelėjo, mat jam labai prie širdies legenda apie stipruolį Herkulį, kurio sparnuotasis žirgas vadinasi būtent Pegasus.

Kam įdomu, mes važiavome pro šiuos miestus: Düsseldorf, Köln, Bonn, Koblenz, Frankfurt (Main) (Oro uostas), Karlsruhe, Offenburg, Freiburg, Basel (Bad), Basel, Baden.

Kitą kartą papasakosiu apie kelias valandėles, praleistas Zürich.