Velykų zuikio atsakymas.

Prieš kelias dienas Velykų zuikis mus nudžiugino savo greitu atsakymu. O čia - pernykštis jo laiškelis.

Siuntinys iš Lietuvos.

Aną savaitę gavome Angelo senelių (mano tėvelių) siuntinį. Be visokio gėrio ir grožio jame radome ir vieną lietuvišką knygelę-žaidimą, bei du užduotėlių sąsiuvinius. Smagumėlis!
Reikės kada nufotografuoti, kaip Angelo atliko (dar tik įpusėjome) vienokias ir kitokias užduotis.
Rekomenduoju ir jūsų vaikučiams pabiručiams!

Antspaudėlių (štampukų) rinkinys.

Kai pastebiu, kad Angelui  nusibosta piešti ar/ir spalvinti, aš jam pasiūlau antspaudėlius ir trijų spalvų kempinėles (su rašalu).
Kaip jo akutės sužvilga! Net gražu žiūrėti, kaip Angelo stropiai darbuojasi, popieriaus lapą štampuodamas. Rodos, niekas daugiau aplink jį nebeegzistuoja. Angelo taip įsijaučia į veiklą, kad net sunku jį iš vėžių išmušti.

Čiauškučio perliukai.

* 

Šnekamės apie lietų ir tėtį. Aš Angelui paaiškinu, kad tėčiui lietsargio nereikia, nes jis juk mašina važiuoja. Angelo padaro savo išvadas:

- Papà non si è bagnato, solo le gomme. (Tėtis nesušlapo, tik padangos.)

*

Kažkurį rytą Angelo, man dar miegančiai (vietoj "labas rytas") aiškina:

- Mamma diventerà nonna, papà - nonno, io - papà. (Mama taps močiute, tėtis - seneliu, aš - tėčiu.)

*

Aš Angelo paprašiau man parodyti, kaip tėtis į jį kreivai pasižiūrėjo (dėl išdaigų). Angelo pasuko savo pėdas taip, kad jos būtų kreivos šleivos.

*

Mudu su Angelo važiuojam autobusu ir skaitom knygą. Viename jos puslapy pamatom gepardą. Aš Angelui sakau, kad gepardas, kaip katė, gali įsilipti į medį. Angelo man antrina:

- Anche il leone può salire sull`albero, il pullman - no, l`autista - sì. (Ir liūtas gali įsiropšti į medį, autobusas - negali, vairuotojas - gali.) Lyg pastarasis būtų iš kačių giminės :D

Laiškas Velykų zuikiui.

Šiemet, kaip ir pernai mudu su Angelo nusprendėme pradžiuginti Velykų zuikį laišku. Angelo piešė, aš rašiau.

Laiškutis jau pakeliui pas Velykų zuikį. Nekantriai lauksime jo atsakymo.

Receptas: Velykiniai avinėliai.

Prisiminiau, kad į savo puslapį vis dar nesu įdėjusi pernai keptų ir labai pavykusių Velykinių avinėlių recepto. Gal ir jūs susigundysite! Aš juos žadu kepti ir šiemet ;)

Jums reikės:

* 1 kiaušinio (vidutinio)
* 50 g cukraus
* 100 g sviesto
* 125 g miltų
* 1/2 šaukštelio malto cinamono
* 18 migdolų (baltų, be odelės)
* 18 trumpų cinamono lazdelių (aš vietoj jų dėjau šokolado drožles/ritinėlius)
* 250 g cukraus pudros
* 2 valgomų šaukštų citrinos sulčių

Baltymą atskirti nuo trynio. Cukrų, sviestą, miltus, maltą cinamoną ir kiaušinio trynį išminkyti kartu. Suvynioti į foliją ir padėti 30 minučių į šaldymo kamerą. Tešlą iškočioti 5 mm storumo.  9 apskritimus išpjaustyti, kiekvieną apie 8 cm skersmens. Padėti juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Iš likusios tešlos išpjaustyti 9 mažus apskritimus, kiekvieną apie 3 cm skersmens. Uždėti mažus apskritimus (avinėlio galvą) ant didelių apskritimų (avinėlio kūno). Įspausti po 2 migdolus (ausis) ir po 2 cinamono lazdeles (kojas).
Kepti 200° orkaitėje apie 8-10 minutes.

Kiaušinio baltymą, cukraus pudrą ir citrinų sultis sumaišyti kartu. Supilti į maišelį skirtą užšaldymui (Gefrierbeutel), nukirpti mažą kampelį. Piešti garbanėles ant avinėlio pilvo ir galvos. Nepamiršti akyčių ir nosytės. Palaukti kol išdžius ir apibarstyti cukraus pudra.


Skanaus!


Jūsų Eglė

p.s. Daugiau mano avinėlių nuotraukų rasite Austėjos bloge.

Apie piratų vėliavą.

Važiuojam šį vakarą po darbo namo. Mūsų autobusas ilgėliau stabteli prie šviesoforo. Mudu su Angelo netikėtai pastebime ant vieno namo plevėsuojant piratų vėliavą.

Turbūt maniškis gudragalvis prisiminė mūsų anos dienos pokalbį, apie tai, kad mes iš kaulų esame, nes man pasiguodė, kad "mancano le ossa dei pirati" - piratams kaulų trūksta (nes jie vėliavoj)... :D

Dėlionių manija tęsiasi.

Angelo per kelias minutes susitvarko ir su šia nauja kontūrine dėlione. Jis ima bet kurią detalę į rankas ir iš karto atpažįsta jos kontūrus dėlionės pagrinde. Sudėjęs vieną kartą puzzle, man jį parodo, tada apverčia lentelę ir vėl iš naujo jį dėlioja. Taip kokius 3-4 kartus. Ir nesigirdi vaiko.
Mums ši delionė primena smagiąją išvyką į "Wildpark Frankenhof". Dar kartą ačiū Daliai, Mathis ir Janai! 

Knygų skaitymas autobuse.

Šį kartelį norėčiau jums papasakoti, kaip mes skaitome knygas autobuse.
Vos tik spėjame į jį įlipti, pademonstruoti vairuotojui nuolatinius (ir Angelo savo bilietėlį turi) ir išsirinkti vietas, tuoj Angelo įsakmiu tonu man sako:
- Leggi! (Skaityk!)
Aš murmu jam:
- Aspetta un attimo. (Palauk truputėlį.)
Traukiu nuo kaklo šaliką, kuris mane smaugia, atsilapoju ir nusivelku paltą, čiumpu knygą iš rankinuko ir... pradedu (ar tęsiu) ją skaityti.
Kai/jei autobusas prie šviesaforo ar stotelėje sustoja, aš turiu nustoti skaityti ir palaukti, kol jis vėl pradės judėti.
Tai gi, ir knygeles iš bibliotekos mes vežiojamės ir skaitome autobuse:

Spektaklis apie dantukų priežiūrą ir sveiką mitybą.

Antradienį Angelo darželyje matė lėlių teatro spektaklį apie tai, kaip reikia teisingai prižiūrėti savo dantukus ir ką reikėtų valgyti, kad tie dantukai stipresni ir gražesni būtų.
Kiekvienas vaikas gavo ir atminimo dovanėlę: dantų šepetuką ir spalvinimo knygelę.
Angelo naujasis dantų šepetukas turi šalmą/drakono galvą, rankas, vieną iš jų kišenėje (kurios Angelo niekaip ištraukti negali ir pyksta) bei kojas, kurios kimba prie lygaus paviršiaus.
Mūsų išdykėlis valandų valandas galėtų su šiuo dantų šepetuku žaisti, jei tik laiko marias turėtume.