2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Allwetterzoo Münster (Pirma dalis).
















Praėjusį šeštadienį (5.11.2011) mes apsilankėme Münster zoologijos sode. Kad jūs žinotumėte, kaip seniai mes ten norėjome nuvažiuoti, bet niekaip dėl įvairių priežasčių nepavykdavo.

Nuo ko pradėti pasakojimą? :)
Praleidome nuostabią dieną. Po zoologijos sodą vaikštinėjome beveik 6 val. (pritrūko dar kokios valandėlės, kad viską nuodugniau apžiūrėtume) bet nuovargio nejautėme, nes tiek daug visko norėjome pamatyti ir patirti.
Oras buvo kaip užsakytas, saulutė mums spindulių negailėjo, lietus nelijo, ko daugiau norėti?
















Dar prieš geras dvi savaites aš nuo A iki Z išnaršiau šio zoologijos sodo puslapį internete.
Savo akimis negalėjau patikėti, kad tame zoologijos sode, pasirodo yra ir delfinariumas, kad galima patiems maitinti dramblius ir papūgas, bei pingvinus (maistu, kurį duoda prižiūrėtojai, tam tikromis valandomis) ir t.t.
Nekantravome kuo greičiau visa tai savo kailiu patirti, spirgėjome, kaip lašinukai ant keptuvės :D
















Kad mašinoje laikas neprailgtų, Angelui į rankas įdaviau štai tokį popierinį dalykėlį:
















O užduotis buvo tokia: Angelo turėjo pro mašinos langelį stebėti aplinką ir joje surasti dalykus, pavaizduotus piešinėliuose.

Po keliolikos minučių Angelo metė šį žaidimą į šalį, nes susidomėjo tėtės žurnalu apie mašinas... :D













Ir štai pirmasis kelionės kuriozas: mašiną palikome zoologijos sodo stovėjimo aikštelėje, bet nužingsniavome visai į priešingą pusę, nes dar iš toli mes pamatėme štai tokius priešistorinius gyvius. Paskui stebėjomes, kodėl mes čia muziejuje atsiradome, o ne zoologijos sode... :D

Ir, pagaliau, prie įėjimo į zoologijos sodą:

















Pirmiausiai mes pamatėme miegantį sirinį rudąjį lokį:
















Paskui, Angelo vedami, pasigrožėjome stirnomis:















O šiuos gyvūnus, Bongo, pamatėme pirmą kartą gyvenime. Anksčiau apie juos nebuvome nieko girdėję.



















(Visas nuotraukas galite išsididinti, tada aiškiau matysis ir skaitysis užrašai.)
















Tada vėl mūsų kelias vedė pro sirinį rudąjį lokį:

















O čia - malajiniai lokiai (lot. Helarctos malayanus, ang. Sun Bear):





















Zoologijos sode netrūko ir meno kūrinių po atviru dangumi, kas mus tikrai nustebino.























Matėme ir kengūras. Štai viena jų:














Paveikslai prie įėjimo pas tropinius paukščius:












Aiškios ir nesulaužytos, bei neapgadintos rodyklės kas ir kur:




















Smagu buvo pamatyti ir kupranugarius:












Luciano žavėjosi maitvanagiais...












... ir ereliu (ten aukštai):











Šiame paveiksle yra pasislėpę daugiau nei šimtas įvairių gyvūnų, juos bandėme surasti:




















Angelo, pamatęs žaidimų aikštelę (pirmąją iš trijų aplankytų tą dieną) krykštavo iš džiaugsmo ir joje panoro pažaisti gerą pusvalandį:


















Kadangi buvome atsidūrę prie pat delfinariumo, o ir delfinų pasirodymas (už jį papildomai nei kapeikos mokėti nereikėjo) neužilgo turėjo buti, tai niekur mes neskubėjome.














Delfinais likome sužavėti. Mes visi (Luciano, jo sesuo Luana, Angelo ir aš) juos pirmą kartą matėme gyvai ir iš taip arti.


























Laukite tęsinio (gal net dviejų) ;)


2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Sankt Martinsumzug 2011 (Šv. Martyno arba Žibintų šventė).

Šiemet, kaip ir pernai, mudu su Angelo sudalyvavome smagiame ir jaukiame renginyje - Šv. Martyno šventėje.


















Su savimi nešėmes dar pernai darytą žibintą ir visi drauge dainavome štai šią dainą.










Pievoje prie darželio stebėjome sceną iš Biblijos: kaip Šv. Martynas perrėžė savo raudonąjį apsiaustą pusiau, ir juo pasidalino su sužvarbusia elgeta.






















Vėliau, jau darželio kiemely, tradiciškai vaišinomės Šv. Martyno žąsimis (bandelėmis). Vaikai skanavo kakavą, o suaugusieji - Glühwein.



Darbelis: Šv. Martyno žąsis.





















Dar vienas Angelo savarankiškas darbelis, darytas vaikų darželyje. Tai Šv. Martyno žąsis su tikra plunksna :)

2011 m. lapkričio 4 d., penktadienis

Raganų pirštai ir ne tik.
















Aš šiais kruvinaisiais piršteliais pirmą kartą susižavėjau dar pernai, kai apie juos perskaičiau Austėjos bloge. Šiemet, per Halloween`ą apie juos visai pamiršau...

Juos prisiminiau, tik užvakar, ir niekur nelaukus pasiraitojau rankoves ir kibau į darbą (nebenorėjau laukti kitų metų Halloween`o). Receptuką rasite štai čia.

Tiesa, receptu nesu labai patenkinta. Gal ką sumaišiau besverdama produktus, nes tešla man gavosi nei šiokia, nei tokia. Įmušiau papildomą kiaušinį, ir įpyliau dar pieno. Tada jau buvo galima kažką iš jos daryti. O jums gera tešla gavosi?

Štai kaip atrodė raganų piršteliai, prieš juos pašaunant į krosnį:


















Beje, vietoj uogienės aš naudojau pirktinį raudoną glajų, ir juo likau labai patenkinta. Jį išbandžiau ir kitur:














O štai kokie baisuoliškai tikri pirštai man gavosi:























Tešlos daug man atliko, tai ant rytojaus pasikviečiau Angelo į pagalbą. Jis tuos apvalainius sausainėlius darė. Išmokiau jį tešlą sverti (po 30 g sveria tiek piršteliai, tiek sausainiai).





















Štai taip atrodo iškepę Angelo sausainiai:























Angelo užsimanė savo sausainius papuošti glajumi ir pabarstukais. Lai!

























Vėliau Angelo man padėjo papuošti, o gal, tiksliau, pabjaurinti raganų pirštus. Jis dėjo anakardžių riešutus vietoj nagų.

























Mums labai patiko. Kartosime!


2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

1/2 katino.





















Jau geras mėnuo, kaip mūsų katinas Zoro gyvena praktiškai vien balkone. Ir jam gerai, ir mums. Namai švaresni :)

Tiksliau, dabar kaip ir teturime 1/2 katino, nes Zoro balkono turėklu, kada jam tik užeina, pas mūsų kaimynus į balkoną peršoka (jie dėl to nepyksta)... :D

Saulutėje ant fotelio pasišildo, pasmalsauja, ką mūsų kaimynė pietums ar vakarienei verda, leidžiasi paglostomas...

Tai jeigu kas manęs paklausia, ar mes laikome kokį naminį gyvūnėlį, aš pasakau teisybę: turime 1/2 katino... :D

Darbelis: Obuolys.



















Šį darbelį Angelo savarankiškai darė vaikų darželyje. Pats obuolys - iš vatos, o kotelis ir lapelis - iš spalvoto popieriaus.

Stebiuosi ir žaviuosi, kokius įvairaus pobūdžio darbelius vaikai daro Angelo darželyje.

2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

Varškės bandelės su obuoliais.





















Kas dar nežino, aš esu sausainių kepėja ir valgytoja ;)
Todėl net pati stebiuosi, kas čia man atsitiko, kad susigundžiau pabandyti iškepti varškės bandeles su obuoliais.
Ir gerai padariau, nes bandelės (nors gal ir nelabai iškilo) gavosi tokios skanios, kad mielai dalinuosi receptuku su jumis.


Reikės:


* 250 g miltų
* 1 pokelio kepimo miltelių
* 1/2 a.š. druskos
* 200 g margarino (aš dėjau sviesto)
* 250 g varškės
* 4 obuolių
* cinamono
* razinų (aš jų nedėjau)
* cukraus


Pirmus penkis ingredientus gerai sumaišykite ir išminkykite. Gautą tešlą įdėkite į šaldytuvą.

Nulupkite obuolius ir juos supjaustykite kubeliais. Tada juos su razinomis, cinamonu ir cukrumi pagarinkite ant ugnies. Tada atvėsinkite.

Iš tešlos kočiokite ir formuokite 8 cm pločio apskritimus, į juos įdėkite obuolių įdarą ir kaip cepelinus užlipinkite kraštus.


Bandeles kepkite įkaitintoje 175°C orkaitėje apie 20 min.




Skanaus!




Jūsų Eglė




Auksinės rudens spalvos.

















Vieną saulėtą ir šiltą spalio popietę mudu su Angelo išėjome pėškomis gėrėtis rudeniu.

Aš su savimi turėjau sąsiuvinuką, iš kurio Angelui perskaičiau (ne savo kūrybos) kelis itališkus eilėraštukus apie rudenį ir jo spalvotus lapus.

*

Ma dove ve ne andate,
povere foglie gialle
come farfalle
spensierate? 
Venite da lontano o da vicino
da un bosco o da un giardino?
E non sentite la malinconia
del vento stesso che vi porta via?


*

Quelle matte, matte foglie,
brune, rosse, verdi, gialle,
che disegnano nell' aria 
le figure più bizzarre, 
per terra sono cadute, 
ma senza farsi male. 
Se taci, le puoi ascoltare : 
sotto la pioggierella 
canticchiano una canzone, 
imparata dagli uccelli 
nella bella stagione. 


*

Un primo freddo,
una prima sfregata di mani;
due nuvole nere;
un soffio più forte di vento:
forse è l'autunno.

Foglie slegate dai rami
che affollano il cielo;
tappeti di caldi colori che vestono il mondo;
è certo: è l'autunno.


Namo grįžome ne tuščiomis - su devyniomis  galybėmis klevo lapų. Vos užteko dviejų storų pasakų knygų tiems lapams prislėgti.




Related Posts with Thumbnails