Kalėdos jau ne už kalnų.

Apie šį bei tą, vienaip ar kitaip Kalėdiško:

*

Praėjusį šeštadienį mūsų miestelio prekybos centras surengė šaunią akciją: pakvietė Kalėdų Senelį ir jo Angelą, visus vaikučius po vieną su jais nemokamai fotografavo, dovanojo vieną nuotraukėlę atminimui ir šokoladinį senelį davė, kad saldžiau būtų švenčių laukti.
Angelino mane nustebino, nes jis tokiu kimiu ir sodriu balsu pasisveikino tiek su fotografe, tiek su Kalėdų Seneliu ir jo Angelu. Tada prisėdo ant raudono minkšto suoliuko ir laukė, kol jį nufotografuos. Tada nepamiršo su jais trimis atsisveikinti ir padėkoti.

**

Sekmadienį po pietų mudu su Angelino ėjome žiūrėti spektaklio apie piemenuką Daniel. Jame vaidino pradinukai ir vyresnieji darželinukai, o grojo - muzikos mokyklos mokiniai. Salė buvo pilnut pilnutėlė. Nors atėjom 20 minučių prieš renginio pradžią, negavom vietos atsisėsti. Ne bėda! Angelo sėdėjo man ant pečių ir viską kuo geriausiai matė. Tik va, aš taip jo ilgai išlaikyti negalėjau, tai iki pat pabaigos neišbuvom.

***

Antradienį ant darželio durų radom pranešimą-siurprizą, kad auklėtojos ir vaikiukai tą rytą autobusu važiuos į gretimais esantį mišką, džiaugsis šviežiu sniegu, čiuožinės ir t.t. Prisipažinsiu, kad aš tą rytą labai dėl Angelo pergyvenau, vis gi jo pirmoji išvyka, be mūsų, tėvelių, su tuntu vaikų ir kažkiek auklėtojų. Bet mūsų mažasis vyras grįžo sveikas gyvas ir labai patenkintas. O tai ir svarbiausia! :)