Per žiemos atostogas (kalbu apie pradines ir vidurines klases) aš turėjau tokią madą iš naujo skaityti savo mėgstamiausias, jau n kartų perskaitytas knygas.
Otfrydo Proislerio "Plėšikas Hocenplocas" - būtų viena iš jų. Todėl, kai prieš savaitę miestelio bibliotekoje mano žvilgsnis užkliuvo būtent už šios knygos, negalėjau atsisipirti jos kerams.
Kas smagiausia, kad visos iliustracijos vokiškame (originaliame) leidime, tokios pačios, kaip ir lietuviškame! Ir būtent tokios, kokias aš jas prisiminiau! Pasijaučiau, kaip sugrįžus į praeitį... į kokius 1990 metus... :)
Pranešimai
Na aš ne vien per atostogas tas pačias knygas vėl ir vėl skaitydavau. Apskritai, man nesuprantama, kam pirkti knygą, jei vienąkart perskaitysi ir padėsi į lentyną.
AtsakytiPanaikintiO vaikystės bibliotekos gal ~80% iš tėvų/senelių pasiėmiau. Tas pats Hocenplocas, Mes Varnų Saloje, Troliai Mumiai, Orvelo "Gyvulių Ūkis" (yeap, čia buvo mano vaikystės knyga :D) Dar koks pusšimtis knygų... Kaifas! \m/
Adi, ačiū, kad priminei man Trolius Mumius, buvau juos pamiršusi :)
AtsakytiPanaikintiSąrašą galėčiau tęsti: "Alfonsas Bailius", "Nežiniukas mėnuly", "Mamutų medžiotojai", "Šaunusis ketvirtukas prasmegusioje pilyje", "Be šeimos"...
Orvelo "Gyvulių ūkį" aš buvau pradinėse klasėse atsivertus ir kelis puslapius perskaičius, bet man nepatiko ;)