Namuose mokinau Angelo žaisti domino, rodos jis kaip ir suprato žaidimo esmę, bet vis tiek smagiau jam buvo tiesiog iškratyti plonas medines korteles iš dėžutės, o paskui jas vėl į ją tvarkingai sudėti ir taip be pabaigos.
Vakar po pietų Angelo ir aš pagaminome lesyklėlę paukščiukams, tokią kaip ir šių metų sausio mėn., tik įvairesnio maistelio pridėjome.
Suledėjo lesyklėlė per kelias valandas šaldymo kameroje, kaip ir būtų pats laikas ją kad ir balkone pakabinti, bet... dingo tikra žiema iš mūsų kiemo, teks vėl minusinės temperatūros palaukti.
Ir dar kai kas naujo. Mes dabar jau keturiese esam! Aš kalbu apie mūsų augintinį - katinėlį Zoro. Štai jis:
Pranešimai
Niu vat ir supavydėjau, jau taip katinėlio aš norėčiau, Lietuvoje turėjau tokį pilką gražuolį, Domas irgi pamišęs dėl katinų, bet va visada iškyla klausimas kas bus kai reiks kur išvažiuoti, o katinėlio nebus kam palikti. Va čia vėl to gyvenimo užsienyje blogumai pasireiškia.
AtsakytiPanaikintiŠiaip tai šis kačiukas, tiek man, tiek Angelinui - pirmasis. Luciano yra jų kelis laikęs.
AtsakytiPanaikintiO dėl kelionių, tai mes tokie sėslūs esam. O jei kada kur nors važiuosim, tai jei koks draugas mums negalės paslaugėlės padaryti, tai manau surasim kokią vietą, kur už pinigėlius bus mūsų kačiukas prižiūrėtas.
Na o va mes sėslumu visiškai nepasižymim. O čia neturime jokių pažystamų, ką jau kalbėti apie draugus. Vienatvė jau pradeda mane slėgti, o apie katinuko atidavimą į taip vadinamus katinų viešbučius negaliu net pagalvot, nes nekartą mačiau kaip mūsų katinėlis Lietuvoje kankindavosi kai mes išvažiuodavome, minimum savaitę po to neatsigaudavo, ir tai savuose namuose palikdavom, o jei dar vietos pakeitimas tai iš vis stresas neapsakomas.
AtsakytiPanaikinti